DeimantėMaciūtė

DeimantėMaciūtė Savo rankų prisilietimais, švelniais ir stipriais paspaudimais į gyvenimą išleidžiu vienetines vazas

Ar galit man kas nors paaiškinti, kaip Lietuvoje, sparčiai mažėjant gimstamumui ir nuolat kalbant apie būtinybę, pritrau...
15/03/2026

Ar galit man kas nors paaiškinti, kaip Lietuvoje, sparčiai mažėjant gimstamumui ir nuolat kalbant apie būtinybę, pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones regionuose, valstybė vis dar nesugeba išspręsti elementaraus moterų sveikatos priežiūros klausimo? Jau septynerius metus gyvenu kaime ir lygiai tiek pat metų, kai ateina laikas apsilankyti pas ginekologę, sukasi lygiai tokia pati situacija. Skambini į registratūrą – vietų nėra, o kitam mėnesiui grafikai dar nepaskelbti. Skambinkit 15 dieną, kai atsiranda kito mėnesio grafikai. Skambini 15 dieną – vietų jau nebėra, nebent mokamos. Kaip suprasti – nebėra? Juk tik paskelbėte, negali būti, kad tiek žmonių ėmė ir vienu metu užsiregistravo. Viską, matyt, nėštukės užėmusios. Bandykite atsisiųsti programėlę ir tikrinkit, ar kas neatšaukė savo vizito. Gerai, o jeigu negaliu laukti? Su siuntimu galite registruotis BET KUR. Skambini į keturias vietas iš eilės, iš vienos vietos tave siunčia į kitą, kita dar į kitą, o ta tave užregistruoti gali, bet vėlgi reikės susimokėti. Registratūroje paklausus, kodėl tada man šeimos gydytoja sakė, jog galiu registruotis bet kur, o iš tikrųjų negaliu? Gaunu atsakymą, kad tokia politika. Esu užsiregistravusi Melivos klinikoje Utenoje ir eilę metų neturiu normalios galimybės užsiregistruoti pas ginekologę. Arba tau pasiseka ir spėji pagauti, jog kažkas atsisakė vizito, arba gali vaikščioti mėnesį, du ar tris su nesivystančiu nėštumu, kol galiausiai gali pradėti taip kraujuoti, kad teks kviesti greitąją ir važiuoti tiesiai į priimamąjį. Bet jeigu nori užbėgti įvykiams už akių – gali susimokėti. Gerai, jeigu gali imti ir tai padaryti. Gerai, jeigu šeimos ar draugų rate yra gydytojas, kuriam gali paskambinti. Bet jeigu ne? Aptarinėjamos stipendijos vaikų turinčioms šeimoms, premijos liekantiems gyventi ir dirbti regionuose, bet elementari sveikatos priežiūra tiesiog praleidžiama? Gyvendama Vilniuje lankydavausi Antakalnio poliklinikoje. Pas šeimos gydytoją vietos būdavo visada, o pas ginekologę papuldavau taip greitai, kad net neatsimenu, ar reikėdavo laukti šeimos gydytojo siuntimo.(tęsinys kometaruose)

Nors mūsų namai nedideli, atšalus orams mane apima nevaldomas noras kažką keisti. Žaisdama ekstremalius namų pokyčius st...
23/11/2025

Nors mūsų namai nedideli, atšalus orams mane apima nevaldomas noras kažką keisti. Žaisdama ekstremalius namų pokyčius stumdau tuos kelis baldus iš vieno kampo į kitą, nukabinu paveikslus, perdėlioju knygas ir kaskart stebiuosi, kaip vos pasukus daiktus kitais kampais namai tampa ramesni. Dostojevskis kažkur rašė, kad mažuose namuose ir mintims vietos mažą, gal ir taip, bet šiais mažais ritualais imu ir susikuriu jos daugiau.

Ir atsiminimui įkeliu paupgradintus Petronėlės vežimo ratus 😁

Rudenį Antazavė persimaino į Twin Peaksą. Keliai ištuštėja, oras pakvimpa dūmais ir tyla. Visi išvažiuoja ir lieka tik t...
08/10/2025

Rudenį Antazavė persimaino į Twin Peaksą. Keliai ištuštėja, oras pakvimpa dūmais ir tyla. Visi išvažiuoja ir lieka tik tikrieji kaimelio gyventojai. Jaukūs kaimynai, paslaptingi keistuoliai, geraširdžiai žmonės, saugantys šio kaimelio dvasią.

Šiandien mano gimimo diena, 27 metai. Savo gimtadienius daugiau mažiau visada slėpdavau ir ignoruodavau, niekada neturėj...
27/08/2025

Šiandien mano gimimo diena, 27 metai. Savo gimtadienius daugiau mažiau visada slėpdavau ir ignoruodavau, niekada neturėjau didelio noro juo dalintis ir tuo labiau švęsti. Norėdavau, kad niekas nežinotų ir galėčiau šią dieną pasilaikyti sau. Veikti kasdienius dalykus tik su dar jautresniu žinojimu, kad man nieko netrūksta, kad esu ten kur turiu būti ir nepritempinėjant dėkingumo, gyventi jame. Supratau, kad visos praktikos, kurių taip ir neturėjau valios pradėti praktikuoti jau yra manyje ir aplink mane. Kad man nereikia lotoso pozos, dėkingumo dienoraščio ar kąsnių skaičiavimo. Kai turiu gamtą ir tikėjimą, jaučiuosi stipriai vedama ten kur man iš tiesų reikia eiti.

📷

Namuose turim svečių kambarį, kuris dabar tarnauja “gerai” apmąstytiems ir tik būtiniausiems leliuko daiktams. Kas kart ...
23/08/2025

Namuose turim svečių kambarį, kuris dabar tarnauja “gerai” apmąstytiems ir tik būtiniausiems leliuko daiktams. Kas kart vėl iš naujo mažindama ir padėdama atgal taip ir nepanaudotus daiktus ir rūbelius, stebiuosi savo prastu vertinimu. Vienintelė mintis guodžianti yra ta, kad visi šie daiktai paskolinti arba užauginę jau ne vieną vaiką ir keliaus užauginti bent dar kelių.

Dalinuosi, nes kiekvieną kartą užlipus į viršų ir pamačius visus tuos laukiančius daiktus, bandau suvokti kiek tokių daiktų guli visame pasaulyje. Naujų daiktų pasiūla didelė, o aplinkos spaudimas dar didesnis. Reikia gerai pasistengti, kad sąmonės valdyti nepradėtų mums primesti dalykai ir pasiruošimo laikas netaptų apie naujų, madingų daiktų pirkimą, bet liktų prie bendrystės, sąmoningo vartojimo ir aplinkos tausojimo.

Man asmeniškai buvo daug lengviau įsivertinti ko tikrai trūksta leidžiant laiką su savo leliuku, o ne žiūrint “nesting” reelsus per instagramą🤷‍♀️

P.S. nuotraukoje Petronėlė su linine suknele, kurią aš vaikystėje nupirkau Dituvos dėvėtų turguje savo babybornui!! Mama ją išsaugojo..

Šiandien lygiai mėnuo, kaip esu Petronėlės mama. Guli mano rankose šis dieviškas priminimas, o aš dar niekada nesijaučia...
18/07/2025

Šiandien lygiai mėnuo, kaip esu Petronėlės mama. Guli mano rankose šis dieviškas priminimas, o aš dar niekada nesijaučiau tokia dėkinga.

Nesu linkusi dažnai dalintis labai asmeniškais momentais, bet kai pati šitiek laiko buvau spaudžiama baimių, nežinios ir prastų patirčių, norisi bent šiek tiek jas atsverti ir pasidalinti momentais, kas mano gimdymo patirtį pavertė pozityvia. Nėštumo metu, kiek galėjau, stiprinau kūną fiziškai. Judėjau, kvėpavau, skyriau laiko sau. Domėjausi tuo, kas tuo metu man buvo aktualu, ne viskuo, ne visada, bet tiek, kiek iš tikrųjų norėjosi. Bet, manau, svarbiausias pasiruošimo momentas buvo vidinis -priimti visus įmanomus gimdymo scenarijus. Ne prisirišti prie plano, o išmokti pasitikėti savimi ir tuo kaip viskas klostysis. Mano pozityvumas gimė ne todėl, kad mano lūkesčiai buvo patenkinti ir viskas vyko sklandžiai. Jis atsirado todėl, kad turėjau žinių ir įdėjau daug darbo, kad tų lūkesčių neturėčiau. Tad linkiu visoms, kurios ruošiasi vaikelio gimimui, plėsti tobulo plano ribas 🫶

Ir investuoti į kingsize bed, o ne į lopšį😅

Aš ir nėštumo metu mane saugantis gėlių sluoksnisDidelės diskusijos kelti nesinori, bet kruopelę sąmoningumo paskleisti,...
10/06/2025

Aš ir nėštumo metu mane saugantis gėlių sluoksnis

Didelės diskusijos kelti nesinori, bet kruopelę sąmoningumo paskleisti, atrodo, verta.

Kažkokiu būdu nėštumas tarsi išjungia žmonėms filtrą. Vos tik pasimato pilvas, net patys sąmoningiausi staiga praranda gebėjimą bendrauti su tavimi dialogo principu.

Nespėji nė sureaguoti, o jau tampi klausykla. Turi išklausyti įvairiausias nepažįstamų tetų, draugių, mamų sunkias fizines ar emocines patirtis apie nėštumus, gimdymus, žindymus ir visa kita, ko net neprašei.

Atrodo, kad nėščia moteris tampa viešu reiškiniu, kurio kūną galima liesti, prašyti parodyti, garsiai komentuoti, o tada dar susakyti visus neprašytus patarimus.

Neprisimenu tiksliai, kur išgirdau Eugenijaus Laurinaičio mintį „neprašytas – nepadėk, o paprašytas – gerai pagalvok“, bet nėštumo kontekste ji man itin rezonuoja.

Pilnai suprantu, kad daug tokių situacijų kyla iš noro bendrauti, džiaugsmo ar susijaudinimo. Todėl norisi tik priminti, kad vietoj siaubo istorijų, pilvo lietinėjimų ar neprašytų patarimų visada galima tiesiog BŪTI. Būti šalia su šiluma, pagarba ir be būtinybės kažką sakyti, vertinti ar daryti. Kartais tiesiog pakanka priminti: „Jei norėsi – esu čia.“ Tas tylus, nuoširdus buvimas ir tikras tavęs pajautimas atneša daug daugiau ramybės nei bet koks patarimas.

Tokių nuoširdžių, šiltų, jautrių pokalbių turėjau tikrai nemažai ir už juos esu dėkinga labiausiai. Todėl labai norisi palinkėti, kad kiekvienos besilaukiančios kasdienybėje būtų kuo daugiau empatiško, atliepiančio ir įkvėpiančio bendravimo 🫶

Apie tai, kaip Antazavėje keramika surado maneŽurnalas: .id.lt Nuotraukos:  2025, pavasaris
03/06/2025

Apie tai, kaip Antazavėje keramika surado mane

Žurnalas: .id.lt
Nuotraukos:

2025, pavasaris

Vis dar bandymuose pamilti šį lepų juodą molį. Šį kartą nusprendžiau sumaišyti jį su vienu mėgstamiausių baltu šamotu ir...
13/05/2025

Vis dar bandymuose pamilti šį lepų juodą molį. Šį kartą nusprendžiau sumaišyti jį su vienu mėgstamiausių baltu šamotu ir taip padidinti jo plastiškumą ir palankumą mano kuriamoms formoms. Procesai įtraukiantys, galutiniai rezultatai - ne visada. Bet kai matau visas šias tekstūras, potepius, įtrūkimus ir subraižymus, viskas taip maloniai susilieja, kad netikėtumai ir visiški netobulumai tampa visa kūrinio esme.

Linkėjimai iš lėtesnių dienų studijoje!

mėgstamiausio proceso akimirkos, kai forma jau užaugus ir laukia paskutinių momentų, kol galės ramiai laukti savo pirmoj...
30/03/2025

mėgstamiausio proceso akimirkos, kai forma jau užaugus ir laukia paskutinių momentų, kol galės ramiai laukti savo pirmojo degimo

Nuotraukos:

Ištraukos iš paprastai ypatingų dienų kaime, kai niekas nevyksta, o tiesiog yra 😌
19/01/2025

Ištraukos iš paprastai ypatingų dienų kaime, kai niekas nevyksta, o tiesiog yra 😌

Address

Antazavė
Zarasai

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when DeimantėMaciūtė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Establishment

Send a message to DeimantėMaciūtė:

Share

Category