06/08/2019
Mūsų visuomenė yra reguliuojamas krūvos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų biurokratinių direktyvų. Tačiau įstatymai dažnai būna neteisingi, o dar dažniau biurokratinis aparatas tiesiog uždaro žmogų į leidimų ir derinimų labirintą, taip atimdamas iš jo entuziazmą siekti iš anksto užsibrėžto tikslo. Būtent dėl to šalia sausų įstatymų ir aktų būna prierašas “taikyti protingumo principą”, o konstitucijos įteisina teisę į asmeninį moralinį kompasą. Tačiau ir mes patys turime atsakomybė pozityviais pavyzdžiais parodyti, kad tos reguliacijos nėra būtinos - kad mes esame pakankamai sąmoningi, kad patys priimti sprendimus ir sutvarkyti mūsų artimiausią aplinką. Tai, ką mes darome Stoties oazėje yra nelegalu, niekas mum nedavė leidimo pastatyti šiukšliadėžes, perdažyti suoliukus, ar pjauti žolę, tačiau tai, ką darome, mums atrodo teisinga. Mes matome potencialą šiam skverui tapti gyva ir aplinkinius gyventojus suburiančia erdve.
Gyvename visuomenėje, kur yra daug skirtingo mąstymo žmonių - yra norinčių veikti ir tikinčių savo veiksmų teisingumu, kaip pvz. kaimynas Petras, kuris pirmos partizaninės talkos metu priėjo ir papasakojo, kaip prieš daug metų skvere pastatė tris betonines šiukšliadėžes, į jas idėjo plastikinius kibiriukus ir ištuština juos kas savaitę. Tai ką jisai darė irgi buvo nelegalu, bet pilietiška ir atsakinga.
Tačiau yra ir kitokių žmonių. Per antrąją talką prie mūsų dažančių surūdijusį suoliuko metalą priėjo moteris, kuri paklausė ar turime leidimą iš seniūnijos dažyti suoliuką. Vienas iš mūsų talkos dalyviu reaguodamas į jos agresyvų toną atsakė: “Iškvieskite policija dėl to, kad tvarkomės.”
Yra ir trečio tipo žmonių, tokių kaip kitas skvero kaimynas ir kasdienis lankytojas Sbynia, kuris 8 metus sėdėjo kalėjime, išėjęs iš ten bandė ieškoti darbo, tačiau jam nepavyko. Dabar kaip pats sakė, jo gyvenimas neturi prasmės, dėl to jis kiekvieną dieną geria skvere su savo likimo draugais ir užtikrina ten savo tvarką. Net ir pažeidęs įstatymus, sėdėjęs kalėjime ir praradęs viltį, jis vistiek turi savo moralinį kompasą. Nors pradžiai buvo konfliktiškas, daugiau pasikalbėjus nusprendė, kad mūsų veiksmai yra teisingi ir padėjo išnešti po skverą išmėtytus skudurus ir čiužinį.
Kartais visuomenė yra bandoma suskaldyti į skirtingas stovyklas pagal politines ar kokias kitas pažiūras. Tai nėra teisinga. Visi žmonės turi bendrą tikslą - gyventi laimingai. Mes nenorime niekam padaryti žalos, mes norime sukurti saugesnę ir malonesnę erdvę visiem žmonėms. Tiek Petrui, tiek seniūnijos partizanei, tiek Sbynei. Erdvę, kur kiekvienas galėtų bent trumpam pasijausti patogiai ir maloniai, nes kartais trumpos, malonios pauzės ir yra tie dalykai, kurie veda prie didelių pokyčių ilgame ir įtemptame gyvenimo kelyje.
Norime padėkoti Supynes Festival, kuris skverui padovanojo supynes ir žmonėm kurie prisidejo prie to kad Baziljonų skveras pradėtų savo naują gyvenimo etapą su nušlifuotais ir nudažytais suoliukais, nupjautą žole, naujom šiukšliadėžėm ir vaikų smėlio dėže. Ačiū jums, kad esate neabejingi ir savo veiksmais darote Vilnių gražesniu!
Yevgeny Putilov Monika Junevich Pasha Denisov Paulius Janušonis Sebastijonas Benediktas Ceckauskas Volbekas
