27/04/2026
Tai buvo vienas iš tų spontaniškų ir nepaprastų rytų Vilniuje.
Širdys buvo išsiilgę šokių, ruduo dar kvepėjo vasara, džiaugsmas susitikus savo trib'ą liejosi per kraštus.
NIA mus jau ilgam apjungė, supynė nematomu tinklu į seserystę, gyvenančią ir pasakojančią savo gyvenimo nuotykius šokiu.
Šiandien dar šalta basomis ant žolės, bet užtat galima ir ant salės grindų. Draugystė ir bendrystė gyva ir taip pat žaismingai saldi, skambanti juoku ir kaskart pasibaigianti istorijomis, arbata ir lengvais burtais...
Artėja vasara, kūnas dar juda lėtai, bet su meile vis greičiau, smagiau ir vis daugiau kaip tada basomis... pievoje...