24/03/2025
Tęsiant pradėtą pasakoti istoriją apie kelią link keramikos, negalima nepaminėti Ji buvo pirmasis tiltas iš paprasto pasaulio į keramikos planetą. Normantė vedė būrelį vaikų darželyje, o mano dukra, žinoma, jį lankė (pagal taisyklę, kai leidi vaikus ten kur pati norėtum) 🤪 Normantei esu dėkinga ne tik už darbų degimus, bet ir esminius patarimus. Jei ne jie, būdama visiškai žalia, būčiau pridariusi daugybę klaidų ir galbūt net praradusi norą ateityje teptis moliu rankas. Ačiū Tau ❤️
Pirmasis karantinas neprailgo, laikas buvo mūsų, todėl ramia sąžine galėjau lipdyti, lipdyti ir lipdyti. Kartu įsitraukė ir vaikai, buvo neįtikėtinai ramus laikotarpis.
Karantino suvaržymams pralaisvėjus, ugdymo įstaigos atsivėrė ir man atėjo laikas grįžti prie įprastų darbų. Nežinau tik "deja" ar "dėka", bet paaiškėjo, kad grįžti nėra kur, mano darbo vietos nebeliko, kaip ir viso skyriaus. Apėmė dviprasmiškas pojūtis, įsijungė lyg priverstinis džiaugsmo slopinimas. Nes, juk, kaip dabar džiaugtis atleidimu iš darbo? 🤔
Apie technikas ir medžiagas buvo išnaršytas visas internetas, todėl facebooko algoritmai puikiai žinojo ką man pasiūlyti. Studijuok VDA keramiką! - sako 😳 Pakėlus akis link sienų ir lentynų, suvokiau, kad portfolio turiu. Bandau dalyvauti konkurse. Aišku, tyliu, niekam nieko nesakau, kad netyčia neprikalbėtų ko nereikia. Tik sesė žinojo, tylėjo kaip žemė.
Ir sekantys keturi metai buvo pilnutėliai molio materijos, patirčių, pažinčių. Tai ir abi mamos pirmą kartą per Kalėdas išpakuojančios mano keramiką 🙈, ir nuo minkymo skaudantys pirštų sąnariai, ir skruostus rausvinantys lauko degimai, ir pirma paroda. Vyko visapusiškai auginantis procesas. Nei minutėlės nesigailėjau sprendimo studijuoti ir vėl. VDA buvo greitkelis. Vaizdingas, be jokių atitvarų.
Gali pasirodyti, kad kadaise važiuodama be navigacijos pasukau ne ta kryptim, teko padaryti 10 metų lanką, kad sugrįžti į reikiamą kelią, bet patirties, kurią įgijau ir žmonių, kuriuos sutikau važiuodama lanku, nekeisčiau į jokį trumpesnį ar tiesesnį kelią. Likimas dėlioja, o aš važiuoju, sustoju prie raudonos, įkrentu ratu įduobę. Kaip visi. Su palyda, priekaba ar avarinėm.
