7md - Septynios meno dienos

7md - Septynios meno dienos Kultūros savaitraštis. Dailės, teatro, kino, muzikos, fotografijos, šokio menų analizė ir kritika

Tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje parodytas trumpametražis lietuvės Birutės Sodeikaitės lėlinės animacij...
24/07/2026


Tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje parodytas trumpametražis lietuvės Birutės Sodeikaitės lėlinės animacijos filmas „Palaimintas“, kurį autorė sukūrė Kanadoje. Beje, tai vienintelis lietuviškas konkursinės programos akcentas. Režisierė, animacijoje tyrinėjanti moters ir vyro, motinos ir tėvo santykius, užbaigė diptiką „Amžinai palaiminti“. Apie tai su Birute Sodeikaite kalbėjosi Valentas Aškinis Ansi festivalio metu.

Visas tekstas - komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

„Tokio furoro Baltijos gitarų festivalis neregėjo“, – nugirdau repliką iš besibūriuojančiųjų prie salės ir šyptelėjau...
08/07/2026





„Tokio furoro Baltijos gitarų festivalis neregėjo“, – nugirdau repliką iš besibūriuojančiųjų prie salės ir šyptelėjau. Didysis paradoksas galbūt ir yra tai, kad kažkas panašaus kartojasi kasmet. Pernai Marko Topchii, užpernai Zoranas Dukičius, dar anksčiau Pavelas Steidlas, Aniello Desiderio ar jau minėtas Rolandas Dyensas – po visų šių koncertų norėdavosi ką tik išgyventą magišką įspūdį kažkaip užkonservuoti. O dabar, vien pažiūrėjęs į sąrašą gitaros legendų, kurios per šiuos keliolika metų dėl festivalio lankėsi, gyveno, koncertavo Birštone, akimirką pagalvoji, kad sapnuoji“ – Eglė Gudžinskaitė apie kasmetinį tarptautinį gitaristų forumą Birštone

Visas tekstas - komentaruose
Mariaus Vanago / Organizatorių nuotr.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

„Kaskart sugrįžusi į Bolonijoje vykstantį archyvinio ir klasikinio kino festivalį „Il Cinema Ritrovato“ („Sugražintas k...
01/07/2026


„Kaskart sugrįžusi į Bolonijoje vykstantį archyvinio ir klasikinio kino festivalį „Il Cinema Ritrovato“ („Sugražintas kinas“) patiriu tikrą atradimo džiaugsmą, o kartu ir gyvenimo grožį. Kaskart žadu daugiau laiko skirti pačiam miestui, bet filmų programa įtraukia visu pajėgumu, o išėjus iš kino salės tokiu pačiu pajėgumu pasitinkantis karštis vis pristabdo Bolonijos atradimą. Miestas atsiveria tik sutemus, kai galima nebesislėpti portikuose ir žvalgytis be baimės ištirpti nuo kaitrios saulės. Šįkart, vietinio bičiulio vėl paraginta, bent jau aplankiau Šventosios Kotrynos Bolonietės mumifikuotą kūną. Prieš atvykdama skaičiau Ali Smith knygą „Kaip būti abiem“ („How to be Both“), kurioje minima ir Bolonija, ir ši šventoji, tad priėmiau kaip ženklą, kad jau metas išreikšti pagarbą menininkus globojančiai šventajai.“

Mantė Valiūnaitė rašo apie archyvinio ir klasikinio kino festivalį „Il Cinema Ritrovato“.

Visas tekstas - komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

„Kūrinys, kaip pavadinimas ir suponuoja, žingsnis po žingsnio veda mus prie gijimo etapo, kai svetima kaltė yra atskiri...
30/06/2026


„Kūrinys, kaip pavadinimas ir suponuoja, žingsnis po žingsnio veda mus prie gijimo etapo, kai svetima kaltė yra atskiriama nuo su ja suaugusio asmens. Atlikėjas šį atskyrimą atlieka simboliškai iškvėpuodamas ir tarsi iš kiekvienos ląstelės išpurtydamas tai, kas įauginta prieš jo valią. Atrodo, kad kuriamas artumas yra labai tikslingas pasirinkimas: viena vertus, kūrėjas pažeidžiamumą išlaiko gana privačiai, jo nepaverčia preke, kita vertus, suteikia galimybę patirti šią įgalinančią transformaciją iš itin arti, ne tik kaip estetinį vyksmą, bet ir kaip paliečiančią patirtį.“ - Ugnė Sasnauskaitė apie šokio performansą „man niekada nepriklausiusi kaltė“.

Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


L. Stasiulionytės nuotraukos

„Ką galima padaryti su diskomfortu? Kaip jame išbūti? Kaip nenutraukti pokalbio ar santykio tuomet, kai jis tampa nepat...
30/06/2026


„Ką galima padaryti su diskomfortu? Kaip jame išbūti? Kaip nenutraukti pokalbio ar santykio tuomet, kai jis tampa nepatogus, „įstrigęs“, tarsi neturintis išeities taško? Manau, verta kelti šiuos klausimus esant šiandienos politinei polikrizei, kai atrodo, kad išgyvename praeitį, judame atgal, o ne į priekį. Jaučiu aplinkui visišką emocinę perkrovą nuo karų, smurto ir pykčio. Visa tai kasdien stebime ekranuose. Tai paralyžiuoja. Kaip išbūti šį momentą? Ką iš jo galime išmokti, suprasti? Kaip iš jo išeiti kartu, kolektyviškai?“ - Agnė Zėringytė kalbina menininkę Lizą Baliasnają.

Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


Nathan Ishar | Studio Pramudiya, M. Norvaišo nuotraukos

„Tradicinio teatro žiūrovas stebi sukurtą pasaulį, o taikomajame tampa to pasaulio kūrėju. Jis įgalinamas kartu sukurti...
30/06/2026


„Tradicinio teatro žiūrovas stebi sukurtą pasaulį, o taikomajame tampa to pasaulio kūrėju. Jis įgalinamas kartu sukurti ir išgyventi teatro stebuklą. Tradiciniame teatre scenoje matome ilgai repetuotą kūrinį, kuriam pasitelkiamos visos teatro priemonės – režisūra, scenografija, apšvietimas, garsas, kostiumai. Taikomasis teatras dažniausiai neturi tokios prabangos kaip nuolatinė scena, sudėtinga technika ar ilgos repeticijos. Tačiau jis turi kitą stiprybę – gebėjimą teatrinį įvykį sukurti beveik bet kur: mokykloje, bendruomenės centre, bibliotekoje, kalėjime, ligoninėje ar miesto aikštėje.“ - Ingrida Jankauskaitė kalbina taikomojo teatro profesionalę Raimondą Agnę Medeišienę.

4 ROOMS
Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotraukos

„Kiekviena diena kaip sekmadienis“ – retai scenoje matomas dramaturginio švarumo, aktorinės precizikos ir kvailos, tači...
30/06/2026


„Kiekviena diena kaip sekmadienis“ – retai scenoje matomas dramaturginio švarumo, aktorinės precizikos ir kvailos, tačiau puikiai veikiančios fizinės komedijos pavyzdys. Šiame spektaklyje aktorius sugeba paslysti ir į orą išsviesti šliurę tiek skirtingų ir vis intensyvėjančių būdų, kad net imi stebėtis, kad juokiesi ne antrą ir ne trečią kartą. Galiausiai, nors ir dvelkianti „senu geru“ moralu, gana aiškiai nuskamba šio spektaklio skleidžiama žinutė – kritiškiau žvelgti į radikalius svajonių scenarijus ir šviežiu žvilgsniu (į)vertinti savo kasdienę realybę.“ - Aistė Šivytė apie estų spektaklį „Kiekviena diena kaip sekmadienis“.

TheATRIUM
Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


D. Rimeikos nuotraukos

„Nespėjau pamatyti „Superthing“, bet tas minčių raizginys ant šokėjos Giedrės Kirkilės galvos (scenografė Sigita Šimkūn...
30/06/2026


„Nespėjau pamatyti „Superthing“, bet tas minčių raizginys ant šokėjos Giedrės Kirkilės galvos (scenografė Sigita Šimkūnaitė) man labai primena mane, po spektaklio rašančią tekstą. Įsivaizduoju, kad taip atrodo daugelis mūsų kolegų (tik gal ne po kiekvieno spektaklio), kai mėgina atpainioti tą eglutės lempučių girliandą. Tačiau jeigu atvirai, per vasarą pasiilgstu ir kalėdinių girliandų raizgalynių, ir jausmo, kai ne tik gauni, bet ir išsiunti laišką.“ - Rimgailės Renevytės ir Ievos Tumanovičiūtės laiškai apie teatrą (###IV) „Iš mūsų vaidybų“.

New Baltic Dance
Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


E. Sabaliauskaitės, I. Vyšniauskaitės, D. Ališausko nuotraukos

„Programa sudaryta kaip vientisas estetinis pasakojimas. Gelgoto rekompozicija pagal Royerio „Le Vertigo“ natūraliai ...
30/06/2026





„Programa sudaryta kaip vientisas estetinis pasakojimas. Gelgoto rekompozicija pagal Royerio „Le Vertigo“ natūraliai įsiliejo tarp Michaelo Nymano minimalistinės estetikos ir Peterio Gregsono dialogo su Bachu. Pirmoji koncerto dalis leido aiškiai pajusti pagrindines vakaro stilistines koordinates – pasikartojančius ritminius modelius, skaidrią harmoniją, aiškiai valdomą dramaturgiją ir nuolatinę sąveiką su muzikos istorija.
Ypatingą vietą programoje užėmė Francesco Tristano. Jo interpretuotas Bacho koncertas klavyrui ir orkestrui g-moll, BWV1058 (su atlikėjo kadencija), nebuvo istorinis rekonstravimas. Priešingai – improvizacinė kadencija ir vėliau skambėjusios autorinės kompozicijos organiškai pratęsė vakaro idėją, kad tradicija – ne muziejinis eksponatas, bet gyvas kūrybos šaltinis. Tristano atlikimas pasižymėjo reta pusiausvyra tarp techninio tikslumo ir improvizacinės laisvės, o jo muzikinė laikysena tapo vienu ryškiausių koncerto pirmosios dalies akcentų.
(...) NIKO skamba išskirtinai. Preciziškas ansambliškumas, ritminis tikslumas, subtili garso kultūra ir nepaprastas tarpusavio kvėpavimas leidžia pamiršti techniką ir girdėti tik muziką. Ne mažiau svarbi ir ansamblio narių sceninė kultūra. Jie atrodo taip pat įspūdingai, kaip ir skamba. Judesys, laikysena, apranga, sceninė estetika – visa tai yra vientisos meninės vizijos dalis. XXI a. koncertas jau seniai nėra vien garsinė patirtis, ir NIKO tai puikiai supranta“ – Monika Sokaitė apie finalinį Vilniaus festivalio koncertą

Visas tekstas – komentaruose
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

„Tolimas Tekančios saulės salynas interneto amžiuje atrodo daug artimesnis, nei išties yra geografiškai: kultūrinis eks...
29/06/2026


„Tolimas Tekančios saulės salynas interneto amžiuje atrodo daug artimesnis, nei išties yra geografiškai: kultūrinis eksportas Vakarų pusrutulį pasiekia akimirksniu. Animacija, komiksai, proza, poezija, kinas, muzika, architektūra, kovos menai, asketiškos virtuvės subtilybės, dzenbudizmo paslaptys – Japonijos egzotika tapusi nūdienos reiškiniu. Globalizacija suartino, nugludino aštrias briaunas, gal todėl senieji šaukliai šiandien atrodo tokie kanoniški, o juk kadaise buvo beveik nežinomi. Akira Kurosawa yra žinomiausias iš jų, gilų įspaudą palikęs ne vien kinematografijos raidoje, bet ir pasaulinėje kultūroje plačiąja prasme.

Universalus kūrybos charakteris atsispindi margoje filmografijoje: japonų režisierius ekranizavo ne vien bendrataučių kūrybą, bet ir Maksimo Gorkio, Fiodoro Dostojevskio romanus, rėmėsi Levo Tolstojaus kūriniais, nepabijojo net Williamo Shakespeare’o, kuris, amerikiečių literatūros kritiko Haroldo Bloomo nuomone, yra kertinė Vakarų literatūros kanono ašis. Tad Kurosawos ambicija išties nemenka, vis dėlto jis „Makbeto“ ir „Karaliaus Lyro“ pjesių veikėjus perkėlė iš viduramžių Škotijos bei Anglijos į Sengoku jidai (Kariaujančių valstybių) periodo (1392–1568 m.) Japoniją. Tad kaipgi buvo įmanoma ši kultūrinė transkripcija?“

Jonas Gusevičius rašo apie Akiros Kurosawos „Makbeto“ ir „Karaliaus Lyro“ ekranizacijas.

Visas tekstas - komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

Address

Konarskio Gatvė 49
Vilnius

Telephone

(8 5) 261 3039

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when 7md - Septynios meno dienos posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Establishment

Send a message to 7md - Septynios meno dienos:

Shortcuts

Share