31/01/2018
Antra dalis
Korupcijos globa
Pirmieji korupcijos (?) požymiai
Svarbiausia Priežiūros komisijos funkcija yra išduoti licencijas organizuoti azartinius lošimus ir leidimus juos organizuoti konkrečioje vietoje. Išduodant licencijas ypatingą dėmesį reikia skirti kapitalo kilmei, kad į azartinių lošimų verslą nebūtų investuotas neaiškios kilmės, iš narkotikų, ginklų prekybos ar kitokiu nelegaliu būdu s**auptas kapitalas. Šio klausimo kontrolė paskirta išimtinai Komisijai.
Jau antrais azartinių lošimų priežiūros metais pasirodė pirmieji galimos korupcijos požymiai. Priežiūros komisija, neišsiaiškinusi kapitalo kilmės, išdavė licenciją bendrovei „Nėsė“. Lošimo namų bendrovės steigėjas įstatiniam kapitalui suformuoti pervedė 1 mln. litų, kuriuos gavo už parduotą kavinę. Kavinę jis prieš tris dienas buvo nusipirkęs už 46 tūkst. litų. Šiek tiek vėliau licencija buvo išduota bendrovei „Savas kazino“, kurios įstatinį kapitalą steigėjas suformavo taip pat iš neaiškios kilmės lėšų. Būtent iš gautų (5 mln. Lt) už parduotas 22 uždarosios akcinės bendrovės akcijas, kurių nominali vertė 2200 litų. Tai nerealūs ir logiškai nepaaiškinami sandoriai. Tačiau Komisijos pirmininkui siūlant, licencijos buvo išduotos. Netrukus Komisijos administracija pasiūlė leisti bendrovei „Olympic Casino Group Baltija” pastatyti lošimų automatus, kuriuose vietoj žetonų naudojamas popierinis bilietas. Ir šis įstatymui prieštaraujantis sprendimas trijų Komisijos narių balsais buvo priimtas.
Atsargus žingsnis viešinant korupciją
Pirmasis žingsnis viešinant galimą korupciją azartinių lošimų ir loterijų versle bei jų priežiūroje buvo žengtas autoriui išleidus knygą „Azartinių lošimų priežiūros kronika (dienoraštis)“. Žinant, kad valdžia beveik nereaguoja net į įtakingoje žiniasklaidoje skelbiamus korupcijos faktus, mažai buvo vilties, jog susidomės knygoje paskelbtais faktais. O kad knygoje paskelbti kai kurių Priežiūros komisijos narių balsais priimti palankūs lošimų organizatoriams, bet prieštaraujantys įstatymams sprendimai yra sąlygoti korupcinių ryšių, išdavė šių narių reakcija į knygos pasirodymą ir nenoras išsiaiškinti, ar teisėtai taikomos azartinių lošimų ir loterijų įstatymų nuostatos.
Ne kartą autorius norėjo informuoti Respublikos Prezidento patarėjus apie esamą padėtį, tačiau jie nesiteikė priimti ir išklausyti. Per penkerius metus Prezidento patarėjai nepasidomėjo, kaip autorius atlieka pareigas, kokios yra problemos. Todėl dar prieš knygai pasirodant, 2006 m. pradžioje, autorius raštu informavo Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ir Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską apie susiklosčiusią būklę prižiūrint azartinius lošimus ir loterijas bei prašė įpareigoti valstybės institucijas patikrinti, ar Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimai priimti nepažeidžiant įstatymų, kaip Komisija vykdo priežiūros funkcijas ir taiko poveikio priemones, kaip jos nariai atlieka pareigas.
Rašte paminėta, kad Komisijos nariai yra skirtingų profesijų, nevienodai supranta valstybinės priežiūros funkcijas, skirtingai interpretuoja Azartinių lošimų įstatymo nuostatas. Kai kurie jų mano, kad įstatymų nuostatas galima traktuoti įvairiai, jog jos neatitinka gyvenimo realijų ir todėl galima leisti azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms vykdyti veiklą, kuri akivaizdžiai prieštarauja įstatymams ir sudaro išskirtines sąlygas kai kurioms bendrovėms. Pavyzdžiui, leista UAB „Olympic Casino Group Baltija“ naudoti bilietus, o UAB „Nėsė“ atsiskaitymo korteles lošiant automatais vietoj aiškiai įstatyme įvardintų žetonų. UAB „Omnibetas“, o po to ir kitoms bendrovėms leista organizuoti lažybas internetu, kurios neįteisintos įstatymu. Suderintos UAB „Olifėja“ loterijų taisyklės, kurios leidžia šiai bendrovei laimėjimams išmokėti mažiau lėšų, negu nustatė Loterijų įstatymas. Priežiūros komisija taip pat leido lošimo namuose organizuoti įvairias žmonių skatinimo lošti priemones (lošėjų turnyrus, konkursus, loterijas ir kt.), kurios nėra numatytos Azartinių lošimų įstatymo leidžiamų veiklų sąraše. Šiems sprendimams pritarė ne visi Komisijos nariai.
Padaugėjo azartinius lošimus organizuojančių bendrovių ir jų interesus ginančių asociacijų priekaištų Priežiūros komisijai dėl nevienodų verslo sąlygų sudarymo ir neadekvačių poveikio priemonių taikymo bendrovėms.
2005 m. gruodžio mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministerija gavo Europos Komisijos užklausą dėl pareikštų Kanados priekaištų Lietuvos azartinių lošimų sektoriui. Nurodyta, kad įstatymų administravimas ir įgyvendinimas yra prieštaringas, jog Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimuose trūksta logikos, skaidrumo, o sprendimai dažnai prieštarauja vienas kitam. Nuo 2006 m. vasario 28 d. Kanados kapitalo bendrovė „Grand Casinos Europa“ sustabdė lošimų namų veiklą Lietuvoje.
Valdžios abejingumas
Viešojo administravimo įstatymu ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu nustatyta, kad per mėnesį turi būti pranešta pareiškėjui apie priimtą sprendimą dėl pateikto pareiškimo, skundo, rašto. Praėjo ne vienas mėnuo, o valdžios reakcijos nebuvo. Kodėl nesureaguota į įstatymo reikalavimą? Tolesnė galimos korupcijos viešinimo Priežiūros komisijoje eiga iš dalies atvėrė spėjamas priežastis. Būtent tikrinant Priežiūros komisijos priimtų sprendimų teisėtumą ir jos veiklą galėjo būti paviešinti sprendimų priėmimo motyvai (rinkimų finansavimas ir kiti dalykai). Skaitytojai gal prisimena, kai Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėjo Priežiūros komisijos narių - socialliberalų I. D. Gajauskienės ir V. Janulio - balsais primtų palankių sprendimų vienai lošimų bendrovei sąsajas su šios bendrovės 70 000 Lt auka Naujosios sąjungos (socialliberalai) partijai. Liko neįminta dar ir kitą šios partijos mįslė. 2004 m. rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nurodyta, kad partija sau paaukojo 825508 litus. Auka įvardinta kaip nuosavos partijos lėšos. Mažai tikėtina, kad tiek sudarytų partijos narių mokestis. Gal tai susiję su partijos nario V.Janulio leidimu UAB „Olympic Casino Group Baltija“ atidaryti A kategorijos lošimo automatų saloną Vilniuje likus vienai dienai iki Azartinių lošimų įstatymo, kuriuo buvo uždrausta tokius salonus steigti, pakeitimo įsigaliojimo? Valstybės saugumo departamento konfiskuotame „Laisvo laikraščio“ numeryje buvo paviešinti šios lošimų bendrovės direktoriaus ir apsaugos viršininko pokalbiai apie to meto aukas socialliberalų, socialdemokratų ir darbo partijoms.
Panašūs faktai galėtų atsiskleisti ir socialdemokratų partijoje, nes kai kurie prieštaraujantys įstatymams, bet palankūs bendrovėms nutarimai priimti už juos balsavus Priežiūros komisijos nariams - socialdemokratams bei Komisijos pirmininkui .
Autorius nesulaukė paramos Seimo komitetuose, teismuose, prokuratūroje. Išryškėjo korupcijos globos voratinklis, kuris apraizgęs vykdomąją valdžią ir teisines institucijas nuo viršaus iki apačios. Kodėl bijota ištirti sprendimų teisėtumą? Kodėl teismas nenagrinėjo Komisijos narių ginčo dėl sprendimų teisėtumo - ar teisūs tie, kurie balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą, ar tie, kurie balsavo prieš gindami įstatymais saugomus viešuosius interesus? Kodėl valdžios institucijos buvo abejingos atskleistiems galimos korupcijos faktams?
Po pusmečio autorius paprašė Prezidento kanceliarijos pranešti apie priimtą sprendimą, tačiau nereaguota į paklausimą. Kadangi dar nebuvo atsakyta ir į kitą paklausimą, išbandyta paskutinė priemonė – pasitelkta Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Tik jai padedant Prezidento patarėjas Darius Vilimas 2007 m. viduryje teikėsi atsakyti į antrąjį paklausimą, bet neparašė nė žodžio apie pirmąjį.Pasiteiravęs Ministro Pirmininko kanceliarijos skyriaus viršininko Stasio Čipkaus, autorius sužinojo, jog raštas guli jo stalčiuje, o kancleris Z. Kaminskas nesiteikė siūlyti premjerui įpareigoti kontrolės institucijas patikrinti Priežiūros komisijos darbą. Tokiam kanclerio sprendimui, matyt, buvo priežastis: pas jį dažnai užeidavo draugas, partietis - socialdemokratas, Priežiūros komisijos narys Edmundas Tiesnesis, kuris aktyviai priešinosi knygos išleidimui.
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas taip pat nerodė noro gilintis į Priežiūros komisijos darbą. Kaip vėliau paaiškėjo, turėjo tam pagrindą. Mat jo socialliberalų partija buvo gavusi iš lošimo bendrovės nemažą pinigų sumą, o jo partiečiai – Priežiūros komisijos nariai - priimė palankius sprendimus.
Įsižiebė maža viltis
Seimo pirmininku tapus Viktorui Muntianui, autorius jam priminė apie metų pradžioje pateiktą informaciją buvusiam Seimo pirmininkui. Jis skubiai sureagavo, įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą išnagrinėti priimtus galimai neteisėtus Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimus ir Priežiūros komisijos darbo organizavimo trūkumus.
Tačiau šis komitetas tik po trijų mėnesių teikėsi svarstyti autoriaus informacijoje pateiktus faktus. Tikėtasi, kad komitetas įpareigos generalinę prokuratūrą atlikti tyrimą ir kreiptis į teismą su prašymu ištirti, ar sprendimai neprieštarauja įstatymams ir ar nepažeidžia viešojo intereso, o Valstybės kontrolę įpareigos atlikti Priežiūros komisijos veiklos auditą. K. Glaveckas, R. Dagys, R.Kupčinskas siūlė tai daryti, tačiau neatsižvelgta į jų nuomones. Komitetas išsiskirstė konkrečiai nieko nepriėmęs, tik numatęs nagrinėti klausimą gruodžio mėnesį. Bet atėjus gruodžio mėnesiui, problemos nebuvo išnagrinėtos, tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėjas Aleksandras Mikalauskas autoriui pranešė, kad sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti išvadas.
Po metų vėl autorius kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Joną Lionginą prašydamas informuoti, kaip vykdomas komiteto sprendimas. Pirmininkas pranešė, kad Komitetas paprašė Valstybės kontrolės atlikti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos veiklos auditą. Auditas numatytas atlikti 2008 metais. O po to Komitetas parengs savo išvadas.
Kaip žinoma, tik po dvejų metų pavesta atlikti Priežiūros komisijos auditą. Dar neaišku, po kurio laiko bus paskelbtos Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Akivaizdus vilkinimas ir nenoras išaiškinti Priežiūros komisijos sprendimų teisėtumo ir jos veiklos.
Kovojama tik žodžiais
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma domėjosi azartinių lošimų ir loterijų organizavimu Lietuvoje, jų pasekmėmis. Ne kartą teko su juo bendrauti šia tema. Jis yra pateikęs Seimui įstatymo projektą dėl lošimo namų, automatų salonų, lažybų ir totalizatorių punktų steigimo apribojimo ir jų išdėstymo. J. Razmai patarus, autorius nusiuntė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Rimantui Jonui Dagiui raštą, kuriame priminė, kaip Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė ištirti penkių Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimų teisėtumą motyvuodamas, kad P. Navikas neturi teisės prašyti teismo jų ištirti ir ginti viešąjį interesą. Taigi neišaiškinti galimos korupcijos atvejai ir juose dalyvavę asmenys. Ir toliau leista pažeidinėti įstatymus. Tikėtasi, kad R.J. Dagio vadovaujama Komisija savo vardu paprašys Administracinio teismo ištirti Priežiūros komisijos sprendimus arba paves tai padaryti prokuratūrai.
Nustebino p. Rimanto Jono Dagio atsakymas. Jame teigiama, jog teisėsaugos institucijos ir teismas išnagrinėjo mano pateiktus faktus ir priėmė atitinkamus sprendimus, todėl atnaujinti tyrimų nėra tikslinga. Atrodo, jis taip ir nesuprato, kad teismas ir prokuratūra netyrė ir nenagrinėjo Priežiūros komisijos nutarimų teisėtumo, o jų sprendimai priimti yra dėl atsisakymo tirti ir nagrinėti.
Kurie teisūs?
Dėl Priežiūros komisijos priimtų sprendimų teisėtumo ne kartą diskutuota Priežiūros komisijoje, ypač dėl tų, už kuriuos balsuota nevieningai. O tokių sprendimų 2003-2004 metais buvo priimta 92, tarp jų 18, kai Komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai, o sprendimą nulėmė posėdžiui pirmininkavusio nario balsas. Ir dar – net septyni sprendimai priimti balsavus už juos dviem Komisijos nariams. Daugiausia nesutarta priimant nutarimus dėl licencijų išdavimo, loterijų taisyklių suderinimo, reglamentų tvirtinimo, žetonų pakaitalo ir internetinių lažybų įteisinimo, dėl įrenginių tipų tvirtinimo, konkursų, turnyrų ir kitų lošimus skatinančių priemonių organizavimo lošimo namuose,dėl azartinių lošimų reklamos, administracijos struktūros ir kt.
Taigi reikėjo išspręsti dilemą – kurie Komisijos nariai yra teisūs: ar tie, kurie balsuoja prieš sprendimų priėmimą nurodydami akivaizdžius įstatymų pažeidimus, ar tie, kurie vadovaujasi principu, jog viskas leidžiama, kas neuždrausta, o tariamus leidimus galima perskaityti tarp įstatymų eilučių. Ne kartą autorius siūlė Komisijos vardu prašyti Seimo kanceliarijos teisės departamento specialistų paaiškinti Azartinių lošimų ir Loterijų įstatymų nuostatas. Tačiau kiti Komisijos nariai nepritarė pasiūlymui nenurodydami motyvų. Tik vėliau paaiškėjo, kodėl jie taip elgėsi. Pagaliau Komisijos pirmininkas pareiškė, kad P. Navikas gali asmeniškai kreiptis į Seimo kanceliarijos teisės departamentą.
Seimo kanceliarijos teisės departamento autorius prašė pateikti išvadas šiais klausimais:
1. Ar Azartinių lošimų įstatymas leidžia organizuoti internetines lažybas, ar neprieštaraujama įstatymo 10 str. 1 , 9 ir 10 dalims, 16 str., 19 str.?
Lažinantis internetu lažybų punktuose neišduodamos lažybų kortelės, neimamos lažybose statomos sumos, o tik sudaromos Azartinių lošimų įstatymu nenumatytos lažybų sutartys, sumokami avansiniai mokėjimai už būsimas lažybas ir išmokami laimėjimai.
Statymai priimami internetu. Nežinoma, ar lažinasi tas asmuo, kuris sudarė lažybų sutartį. Internete skelbiamos lažybų programos, koeficientai ir kita įstatymo draudžiama informacija. Nenustatyti reikalavimai centriniam serveriui, kaip lošimų įrenginiui.
2. Loterijų įstatymo 9 straipsniu nustatyta, kad loterijos laimėjimo fondas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. nominalios loterijos bilietų vertės. Ar šis procentas turi būti pasiektas kiekviename loterijos tiraže, ar tai reikalavimas visų tiražų vidurkiui?
3. Ar nebūtų nusižengta Azartinių lošimų įstatymo 3 str. 1 dalies 1 punktui ir 10 str. 5 daliai, jei būtų leista lošimo namuose eksploatuoti A kategorijos lošimo automatus, kuriais lošiama įvedus į automatą vertinius (iki 20000 Lt) bilietus, atsiskaitomąsias korteles, mikroschemų korteles, nuo kurių nuskaitomos sumos už lošimus ir įskaitomos laimėtos sumos? Be to, atsiskaitymo kortelės yra asmeninės ir jomis galima atsiskaityti ir už kitas paslaugas.
Šie automatai gerokai skiriasi nuo automatų, kuriais lošiama įmetus žetonus. Juose sumontuoti bilietų ir kortelių priimtuvai, bilietų spausdintuvas, duomenų nuskaitymo ir įrašymo prietaisai, kolektorius, įrenginius aptarnaujanti programinė įranga.
4. Ar nebūtų pažeisti Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 2 d; 3 str. 1 d. 1 p.; 10 str.10 d.; 12 str. 1 d. 3 p.;16 str. 4 d., jei būtų leista organizuoti virtualų ruletės lošimą jį priskyrus lošimui A kategorijos automatu? Jo esmė tokia: lošimo namuose pastatomas ruletės ratas, kurį s**a ir rutuliuką išmeta lošimo namų darbuotojas. Ratas sujungtas su serveriu, kuriame instaliuota ruletės stalo vaizdinio, lošimo įmokos statymo ir kitos ruletės lošimo programos. Prie serverio prijungti lošėjų pultai, kurie gali būti toli nuo lošimo namų. Jų pagalba lošėjai atlieka statymus ant vaizdinio ruletės stalo, sužino iškritusio kamuoliuko ruletės rate skaičių ir lošimo rezultatą – laimėjo ar pralošė pastatytą sumą. Įmoka už lošimą nuskaitoma nuo iš anksto sumokėtos į lošimo namų sąskaitą sumos.
5. Azartinių lošimų organizatoriai organizuoja konkursus, turnyrus, loterijas ir kitas lošėjus pritraukiančias ir papildomas pajamas garantuojančias priemones. Juose gali dalyvauti tik azartinius lošimus lošiantys asmenys. Konkursų, turnyrų ir kitų priemonių nugalėtojams įteikiami prizai, jie demonstruojami viešai. Nugalėtojai nustatomi atsižvelgiant į surinktus taškus ar balus, kurių skaičių dažniausiai nulemia lošimų trukmė lošimo namuose.
Ar šių skatinančių lošti azartinių lošimų priemonių organizavimas lošimo namuose neprieštarauja Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 5 ir 10 dalims?
Dėl lažybų internetu organizavimo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, kad Azartinių lošimų įstatyme lažybos įvardintos kaip viena iš leidžiamų lošimo rūšių, o internetinės lažybos vertintinos kaip viena iš lažybų organizavimo formų. Kokiomis formomis gali būti organizuojamos lažybos, įstatyme detaliai nereglamentuojama. Tokia situacija galėtų būti vertintina kaip teisinio reguliavimo spraga. Kita vertus, pagal įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą, draudžiama įstatyme nurodytus lošimus organizuoti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Sąvoką "pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką" reikėtų aiškinti kaip lošimų organizavimą nesilaikant teisės aktų nustatytų draudimų, ribojimų, reikalavimų ir procedūrų. Sprendžiant klausimą, ar įstatymas leidžia organizuoti internetines lažybas, turi būti atsižvelgiama į visumą teisės aktų reikalavimų, keliamų azartiniams lošimams (lažyboms), bei į tai, ar intemetinės lažybos organizuojamos laikantis šių reikalavimų. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad lošimams ir lažyboms negalioja bendrasis civilinės teisės principas "leidžiama viskas, kas nedraudžiama". Šiuo atveju galioja priešingas principas - ,,leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme"*.
Loterijų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas laimėjimų fondo dydžiui taikytinas kiekvienam loterijos tiražui ar visų tiražų vidurkiui, tačiau įstatyme šis klausimas nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai reglamentuotas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), kiekviename loterijos organizatoriaus tiraže žaidėjams skiriama laimėjimų suma turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. tame tiraže išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės. Kitu atveju loterijos organizatorius kiekvienam loterijos tiražui galėtų skirti skirtingą laimėjimų fondą. Tokiu būdu vienuose loterijos tiražuose laimėjimų fondas būtų, pavyzdžiui, 30 proc. šiam tiražui išplatintų bilietų nominalios vertės, o kituose tiražuose - 70 proc. bilietų nominalios vertės ar pan. Taigi, loterijos žaidėjai turėtų nevienodas galimybes laimėti prizus atskiruose loterijos tiražuose dėl skirtingo dydžio prizinio fondo.
Dėl A kategorijos automatų, kuriais lošiama įvedus į automatą vertinius bilietus, atsiskaitomąsias korteles, mikroschemų korteles, nuo kurių nuskaitomos sumos už lošimus ir įskaitomos laimėtos sumos, atitikties Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 10 straipsnio 5 daliai Teisės departamento specialistai pažymėjo, kad šios įstatymo nuostatos nereglamentuoja vertinių bilietų, atsiskaitomųjų kortelių, mikroschemų kortelių naudojimo, todėl atsakyti į klausimą, ar toks naudojimas prieštarauja minėtoms Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms, nėra galimybių.
Dėl virtualaus ruletės lošimo organizavimo atitikties Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 10 straipsnio 10 daliai, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 16 straipsnio 4 daliai, taip pat pabrėžė, kad įstatymo nuostatos nereglamentuoja virtualaus ruletės lošimo organizavimo, todėl atsakyti į klausimą, ar toks organizavimas prieštarauja minėtoms Azartinių lošimo įstatymo nuostatoms, nėra galimybių.
Dėl skatinančių lošti azartinių lošimų priemonių organizavimo lošimo namuose pažymėta, kad įstatyme nėra nuostatų ir reikalavimų taikomoms skatinančioms lošti azartinius lošimus priemonėms, todėl pateikti atsakymą į šį klausimą nėra galimybių.
Taigi Teisės departamento specialistai išaiškino, kad kiekvieno tiražo loterijų laimėjimų fondas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. surinktų už bilietus pinigų sumos (Priežiūros komisija patvirtino taisykles, kurios leidžia, kad fondas gali būti sudarytas ir iš mažesnės kaip 50 proc. surinktų pinigų sumos). Taip pat išaiškino, kad internetinių lažybų, virtualaus ruletės lošimo ir skatinančių lošti azartinių lošimų priemonių organizavimas bei vertinių bilietų, atsiskaitomųjų kortelių, mikroschemų kortelių naudojimas lošimuose įstatyme neraglamentuotas, tai yra aiškiai nenumatytas įstatyme, vadinasi, ir neleidžiamas.
Šie paaiškinimai privertė susimąstyti Komisijos narius. Prie to prisidėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje dėl azartinių lošimų reklamos. Mat, Azartinių lošimų įstatymu uždrausta lošimų reklama, išskyrus informaciją apie lošimų namų pavadinimus, adresą, lošimų rūšis. Iki teismo sprendimo priėmimo kai kurie Priežiūros komisijos nariai buvo atlaidūs lošimų organizatoriams šiuo klausimu. Net buvo patvirtinę reklamos rekomendacijas, kuriose buvo pasakyta, kad reklama nedraudžiama lošimo namų viduje. Administracinis teismas nurodė, kad ir lošimų namų vidus yra Lietuvos teritorija, todėl reklama ir čia draudžiama. Kitaip tariant, teismas patvirtino nuostatą, jog azartiniuose lošimuose leidžiama tai, kas aiškiai parašyta įstatymuose.
Gavęs Seimo teisininkų išaiškinimą, autorius pasiūlė Priežiūros komisijai prašyti Administracinio teismo ištirti, kurie Komisijos nariai buvo teisūs priimdami sprendimus, dėl kurių labai išsiskyrė narių nuomonės. Tačiau šiam pasiūlymui nepritarta.
