25/08/2014
Man patinka išsiverkti, kartais net išsikriokti. Aišku geriausia, kai niekas nemato. Bet kartais nutinka ir kitaip, tuomet žmogui atidengiam savo gelmių užsklandą.
Ašaros visais laikais turėjo trejopą paskirtį: prišaukdavo pagalbon dvasias, nuvydavo šalin visus, kas kėsindavosi užgniaužti ir suvaržyti nekaltą sielą ir gydydavo nevykusiųnžmogiškųjų sandėrių paliktas žaizdas.
Moters gyvenime pasaitaiko laikotarpių, kai ji verkia ir verkia nesustodama...Ašaros užlopo dvasios plyšius, pro kuriuos neišvengiamai sunkdavosi dvasinė energija. Kai moters siela verkia, ašaros - jos apsauga.