Lietuvos Menas

Lietuvos Menas Svetainės ir jos turinio tikslas – informacijos apie XVII-XX a. pr. Lietuvos tapybą bei skulptūrą ir XV-XVIII a. lituanistines knygas pateikimas.

"Švč. Mergelė Marija Maloningoji", XIX a. II p.Švč. Mergelė Marija Maloningoji – Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas pagal...
05/06/2026

"Švč. Mergelė Marija Maloningoji", XIX a. II p.

Švč. Mergelė Marija Maloningoji – Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas pagal regėjimus, kuriuos 1830 metais patyrusi Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų ordino vienuolė. Jai pasirodžiusi balta suknele apsivilkusi Švč. Mergelė Marija; ji basa stovėjusi ant žemės rutulio žemyn nuleistomis rankomis, iš kurių sklidę šviesos pluoštai ir spinduliai. Vienuolė girdėjusi ir balsą, paaiškinantį, jog spinduliai esą simbolis malonių, kurias Marija teikianti jų prašantiems.

Marija vaizduojama stovinti, apsivilkusi sujuostu ilgu baltu rūbu, pečius apgaubusi mėlynu apsiaustu; jos galvą supa apskritas nimbas, o po kojomis pamintas žaltys – piktoji dvasia.

Švč. Marija yra išrinkta it saulė teisybės ir meilės, idant sektumėm jos paveizdą. Ana tiktai sugeba kaip reikiant mylėti visus sutvertus daiktus dėl Dievo, o Viešpatį dėl jo paties. Jei kas padėtų ant vogos meilę Švč. Marijos ant vienos, o meilę visų šventųjų ant antros, pasirodytų meilė Švč. Marijos didesnė už visų šventųjų. Meilė jos buvo didesnė už meilę aniolų. Todėl glauskimės prie tos mokytojos meilės, idant žinotumėm, kaip turim mylėti Viešpatį. Lygia dalia kitos dorybės, beje: teisybė, tvirtybė, nusitūrėjimas, čystata, nusižeminimas ir taip toliau, didesnės buvo Švč. Marijoje nekaip kituose šventuose. Taipogi Švenčiausioj Panelėj buvo visos septynios dovanos Dvasios Šv., nes tos priderėjo anai kaipo Motinai Dievo. [Motiejus Valančius, „Gyvenimas Švenčiausios Marijos Panos“, Raštai 3, p. 179–181]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 124.

"Rūpintojėlis", XIX a. II p.Rūpintojėlis – Jėzaus Kristaus vaizdavimas prieš Nukryžiavimą. Pavargęs ir iškankintas Išgan...
01/06/2026

"Rūpintojėlis", XIX a. II p.

Rūpintojėlis – Jėzaus Kristaus vaizdavimas prieš Nukryžiavimą. Pavargęs ir iškankintas Išganytojas sėdėjęs vienišas, mąstęs apie žemėje gyvenančių žmonių vargus, ydas ir skausmus ir dėl to liūdėjęs.

Jėzus Kristus vaizduojamas tik su klubų raiščiu, kartais su raudonu apsiaustu ar ilgu drabužiu ir ant galvos uždėtu erškėčių vainiku. Jis sėdi ant akmens, sulenkta dešine ranka parėmęs galvą, kairę ranką padėjęs ant kelių.

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 84.

Kazimieras Stabrauskas, "Medžiai. Palermo motyvas", 1924-1927 m.Palermo fragmentą vaizduojančioje kompozicijoje „Medžiai...
29/05/2026

Kazimieras Stabrauskas, "Medžiai. Palermo motyvas", 1924-1927 m.

Palermo fragmentą vaizduojančioje kompozicijoje „Medžiai“ dramatizmą koduoja viršutiniame dešiniajame kompozicijos kampe iš medžių šakų, jų šešėlių ir raudonų besileidžiančios saulės gaisų kuriamas siurrealus keistų boluojančių nežemiškų būtybių vaizdinys. O didžioji paveikslo dalis visiškai telpa į realistinio gamtos peizažo rėmus.

Šaltinis: „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016, Kat. Nr.29, P. 94.

Stanislovas Ščygielskis, "Eilė ir sąrašas Trakų abatų, šv. Benedikto ordino: kad stipriu ir garsiu protėvių prisiminimu ...
25/05/2026

Stanislovas Ščygielskis, "Eilė ir sąrašas Trakų abatų, šv. Benedikto ordino: kad stipriu ir garsiu protėvių prisiminimu išsaugotų (būsimam amžiui) garbę.", 1668 m.

Stanislovo Ščygielskio knygelėje „Trakų abatų eilė ir žinios apie juos...“ aprašyti Trakų abatai – nuo I-ojo iki XXI-ojo, kuriuo buvo Steponas Kobiežickis (1657-1667). Šiam mirus, abatu išrinktas šios brošiūros autorius S. Ščygielskis.Knygelėje, be abatų biogramų ir jų nuopelnų šiam vienuolynui, pateiktas Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pranešimas apie Jono Klockio tekstamentą Pivašiūnų benediktinų vienuolyno įkūrimui (rašytas 1634 m. sausio 16 d.) ir Žygimanto Senojo benediktinams Vytauto suteiktų privilegijų patvirtinimas ir praplėtimas (rašytas 1517 m. lapkričio 24 d.). Brošiūroje taip pat pateikiami tekstai, nurašyti nuo tuo metu bažnyčios fasade buvusios įmūrytos plokštės su įrašu apie Vytauto fundaciją, bei sienoje buvusios plokštės su tekstu, liudijusiu apie 1577 m. įvykusią konsekraciją. Abi šios plokštės neišliko.

Senųjų Trakų benediktinų vienuolio Stanislovo Ščygelskio (1616–1687) knygelėje Trakų Šv. Benedikto ordino abatai ir žinios apie juos pateikiamos 21 šio vienuolyno abato biografijos, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto Senojo 1415, 1416 ir 1517 metų privilegijos Senųjų Trakų benediktinams bei Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus 1634 m. birželio 16 d. raštas apie Medilo seniūno Jono Klockio testamentu skirtą fundaciją. Į knygelę sudėti ir tekstai apie Vytauto Didžiojo, kitų Lietuvos valdovų privilegijas ir fundacijas benediktinams bei 1577 m. vykusią bažnyčios konsekraciją, nurašyti nuo Senųjų Trakų bažnyčios fasado plokščių.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 308.

"Šv. Jonas Nepomukas", XVIII a. pab. - XIX a. pr.Šv. Jonas Nepomukas – šventasis čekų kankinys kunigas (apie 1340–1393),...
22/05/2026

"Šv. Jonas Nepomukas", XVIII a. pab. - XIX a. pr.

Šv. Jonas Nepomukas – šventasis čekų kankinys kunigas (apie 1340–1393), kilęs iš mažo Nepomuko miestelio Bohemijoje. Jis buvo Prahos Šv. Vito katedros kanauninkas, arkivyskupijos generalinis vikaras, karaliaus Vaclovo IV žmonos nuodėmklausys, nustumtas nuo Prahos Karolio tilto į upę už tai, kad atsisakęs karaliui išduoti karalienės išpažinties paslaptį.

Šventasis vaizduojamas kunigo rūbais, su biretu, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje – kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę. Aplink galvą esantis penkių žvaigždžių nimbas primena legendą, jog ant vandens toje vietoje, kur Jonas Nepomukas nuskendęs, pasirodžiusios penkios žvaigždės.

Karaliui mosterėjus, sugrobė žalnieriai šv. Joną ir įstūmė į kalinį. Nakčiai užstojus, nuvedė ant tilto ir nustūmė į upę Moldavą. Bestumdami galvą ir petį šventojo dideliai sudaužė. Taip šv. Jonas mučelninkas nuskendo. /.../

Ryto metą susirinko pralotai, kanauninkai, kunigai, zokaninkai ir daugybė žmonių. Nuėjo į paupį, ištraukė šventą kūną ir nunešė su iškilme į bažnyčią. Atlikę priderančiai maldas, norėjo ypatingoj vietoj palaidoti, bet karaliui nedaleidus buvo palaidotas slapta nežinomoj vietoj. Žmonės vienok pajuto, kame yra palaidotas, ir tankiai tą vietą lankė.

Karaliui Vaclovui ir jo moteriai mirus, šventą kūną kunigai perkėlė į puikų grabą, katedros bažnyčioj padirbtą, ant kurio šiaip parašė: „Čia guli garsus Jonas iš Nepomuko, kanauninkas Prahos bažnyčios, spaviedninkas karalienės Jonkės, kurs už tai, jogei nenorėjo pasakyti daiktų, girdėtų per spaviednę, karaliui Vaclovui liepiant, daugel ko iškentėjęs, paliko nuskandintu upėj Moldavoj 1383 metuose“. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 133–139]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 202.

Juozas Zikaras, "Moters portretas", 1926 m.Pasak I a. romėnų mąstytojo ir mokslininko Plinijaus Vyresniojo, Vakarų tapyb...
18/05/2026

Juozas Zikaras, "Moters portretas", 1926 m.

Pasak I a. romėnų mąstytojo ir mokslininko Plinijaus Vyresniojo, Vakarų tapybos ir skulptūros tradicija prasidėjo nuo profilinio portreto: vazų meistro iš Korinto dukra atsisveikindama su išvykstančiu į kelionę mylimuoju apvedžiojo dažais ant sienos krentantį jo profilio šešėlį, o jos tėvas pagal šį siluetą pagamino molinį bareljefą, kurį išdegė krosnyje. Apšvietos epocha atgaivino ne tik Plinijaus pasakojimą apie Korinto mergelę, bet ir pradėjo vadinamųjų siluetų madą, paskatinusią svarstyti šešėlio ir atvaizdo, profilio ir charakterio sąsajas. Apmąstymus šia linkme skatino ir mada puošti namus ant sienų kabinamais portretiniais bareljefais iš porceliano, terakotos, bronzos su žymių ar namų savininkams brangių žmonių profiliniais atvaizdais. Šis paprotys išliko gyvas iki pat XX a. vidurio, o antkapinėje skulptūroje bei medaliuose laikosi iki šiol. Tarpukario Lietuvoje itin vertinti modelių išorę bei charakterį gabiai perteikę Petro Rimšos ir Juozo Zikaro sukurti profiliniai portretai. Dauguma jų pagamint iš gipso ir terakotos, bet esama ir bronzinių. Įrašas ant reljefo gurto (Akt. [ien-Gesellschaft] = Ges.[ellschaft] vorm.[als] H.[ermann] Gladenbeck u.[nd] Sohn Berlin) liudija, kad šis moters atvaizdas buvo išlietas Gladenbecko ir sūnaus liejykloje Berlyne. Įmonės pavadinimas padeda patikslinti kūrinio datą, nes 1857 m. įkurta liejykla iš pradžių vadinosi tik steigėjo Hermanno Gladenbecko vardu. Į H. Gladenbeck und Sohn pavadinimas pakeistas XX a. pradžioje, kai įmonei pradėjo vadovauti steigėjo vyriausiasis sūnus Oskaras. 1927 m. personalinė įmonė virto akcine bendrove Aktien-Gesellschaft Friedrichshagen, ji buvo likviduota 1942 metais. Taigi 1926 m. nulipdytas Zikaro reljefas turėjo būti liejamas ne anksčiau kaip 1927-aisiais.

Šaltinis: "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje". Vilnius: LAWIN, 2012.

"Arkangelas Mykolas", 1733 m.
15/05/2026

"Arkangelas Mykolas", 1733 m.

Michael Radau, "Improvizuojantis oratorius arba dviejų dalių oratorystės meno brevijorius, kurio pirmoji dalis apimė ben...
08/05/2026

Michael Radau, "Improvizuojantis oratorius arba dviejų dalių oratorystės meno brevijorius, kurio pirmoji dalis apimė bendrąsias taisykles, antroji išdėstė vartoseną trijose kalbėjimo rūšyse, ypač Pagiriamojoje (būtent!). Taip pat papildė kalbos puošmenomis, posakiais, istorijomis, figūrinėmis sentencijomis…", 1666 m.

Jėzuito, teologijos daktaro, Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Radau (1615–1687) retorikos paskaitų kursas Improvizuojantis oratorius, arba Dviejų dalių iškalbos meno trumpa apžvalga pirmą kartą atskira knyga išleistas 1640 m. Vilniuje. XVII amžiuje net 24 kartus buvo perspausdintas įvairiuose Europos miestuose.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 306.

Vladas Eidukevičius, "Mamos portretas" ir "Kaimo peizažas" (dvipusis paveikslas), 1922 m.
04/05/2026

Vladas Eidukevičius, "Mamos portretas" ir "Kaimo peizažas" (dvipusis paveikslas), 1922 m.

"Šv. Ona moko Mariją", 1920 m.Šv. Ona buvo Švč. Mergelės Marijos motina, gimusi Nazarete, išauklėta Jeruzalės šventykloj...
30/04/2026

"Šv. Ona moko Mariją", 1920 m.

Šv. Ona buvo Švč. Mergelės Marijos motina, gimusi Nazarete, išauklėta Jeruzalės šventykloje. Sulaukusi dvidešimties metų ištekėjusi už nazariečio Joakimo, būdama keturiasdešimties susilaukusi dukters Marijos. Tuoj po Kristaus gimimo tapusi našle; mirusi būdama senyvo amžiaus.

Siužete Šv. Ona moko Mariją šventoji vaizduojama sėdinti ir laikanti ant kelių ar rankose atverstą knygą, šalia melsdamasi klūpo arba stovi maža mergaitė Marija; kartais palinkusi prie knygos Marija sėdi ant Onos kelių. Ona apsivilkusi ilga suknele, apsisiautusi apsiaustu, galvą apsigobusi skraiste ar skara. Dažnai nepaisoma bažnytinėje ikonografijoje nusistovėjusių spalvų – šv. Onos suknelė dažoma ne tik įprasta raudona, bet ir mėlyna, žalia spalvomis, o apsiaustas – ne tik žaliai, bet ir mėlynai ar geltonai. Kartais abi vaizduojamos su išskirtinumą rodančiomis karūnomis.

Žydų žemėj, mieste Nazarete, gyveno turtingas vyras, vardu Jokimas; tas turėjo moterį, vardu Oną, ilgai nevaisingą. Abudu buvo karališkos giminės, abudu dievabaimingu, kuriuodu turtų savo be reikalo nekleido, bet dailiai misdamu šelpė pavargėlius ir tankiai degino apieras ant garbės Dievo. /.../ Anųdviejų meldimo išklausė Viešpats, nes šv. Ona pradėjusi pagimdė savo laike dukterį, kurią praminė Marija. Augindama tą panelę, šv. Ona mokė baimės Dievo, mokė rašto ir viso ko gero ne vien žodžiais, bet ir savo paveizdu. Kaipogi taip tą Švenčiausią Panelę išaugino, jogei ta stojos verta būti Motina Dievo. [Motiejus Valančius, „Žyvatas Jėzaus Kristaus Viešpaties mūsų“, Raštai 3, p. 305]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 252.

Address

Pavasario Gatvė 15
Vilnius
10309

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos Menas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Establishment

Send a message to Lietuvos Menas:

Shortcuts

Share

Category