Dovanokite nepamirštamas akimirkas sau ir savo draugams – pakvieskite juos į tik Jums skirtą ARBATVAKARĮ! TEATRAS „ARBATVAKARIAI“ – nepriklausoma teatro studija kviečia į dar nepažintą senojo Vilniaus erdvę, žadančią Jums daugybę paslapčių ir netikėtumų...
ARBATVAKARIŲ misija – plėtoti gyvojo istorinio bei kultūrinio paveldo sampratą. ARBATVAKARIŲ tikslai:
Rengti Lietuvos valstybę ir jos istorij
ą garsinančius kultūrinius projektus. Burti kultūrinę Vilniaus bendruomenę. Skleisti žingeidumo, tautinio sąmoningumo ir patriotizmo dvasią. TEATRAS „ARBATVAKARIAI“ – tai VšĮ „Meno ekspansijos“ spektakliai, 2011 metais pradėti kurti alternatyviose erdvėse. Jie gimė kaip nauja interaktyvi meninės raiškos forma – savita gyvoji istorinė dokumentika, kai žiūrovas nėra vien pasyvus stebėtojas, o sąmoningai įtraukiamas į veiksmą ir tampa istorinių įvykių liudytoju ar net dalyviu. Reikšmingiausi mūsų projektai: muzikinis spektaklis „Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės manifestas“, parafrazė balsui ir fortepijonui „Nepažįstamosios laiškas“, spektaklis „Post Scriptum“, spektakliai-arbatvakariai „Lig Tave sulauksim...“, „Senojo Vilniaus Ikonos“,„Gyvo žalio“, „Pakeliui į Rojų“, „Dingusio Vilniaus Lakštingalos“, „Liudvisė. Nuo Vilniaus iki Konstantinopolio“, „Mano Tėvynė – prie jo širdies“, „Nutikimai Rojuje“, „Šimtmečio arbatvakaris“, „Aukso bokštas“, „Gulbės giesmė“, „Tu mano ilgesy…“, „Kalėdinės baikos“, „Aitvarų lauktuvės“, „Gėlyno taika“, „Mūsų Bėja“, „Namų dainos“, „Žmogus orkestras“, „Mūsų Violeta“, „Čiurlenimai. Vienas pianinas mena…“, „Basakojis kanauninkas“, renginių-koncertų ciklas apie Lietuvos ir pasaulio menininkus „Įdomybių magazinas“ („Apie pulką ir mergelę… Undelę. Diktorės Undinės Nasvytytės šimtmečiui“, „Pro spaktyvą – į Kauno perspektyvą. Antanas Smetona ir jo Kaunas“, „Pavasario sapnas. Antanas Dvarionas ir Danielius Pomerancas“, „Apsisprendžiau lietuve esanti! Švietėjai Marija ir Jurgis Šlapeliai“, „Tarpukario estrados perlai. Danielius Dolskis, Antanas Šabaniauskas“, „[Ne]pamiršti tarpukario estrados perlai. Valstybės teatro solistai“, „Vakarienė išėjusiems. Siparių, Valušių, Rasteikų dinastijos“, „Muzikos riteriai. Petras Oleka, Jadvyga Jovaišaitė, Antanas Sodeika“. artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE!“, skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui, inicijuotas ir surengtas „Vilniaus grindinio festivalis“. Visi šie projektai sukurti ir pritaikyti alternatyviom teatrinėm erdvėm (vaidinta Vilniaus rotušėje, Šventos Kotrynos bažnyčioje, Šventų Jonų bažnyčioje, M. K. Čiurlionio namuose, Lietuvos teatro sąjungoje, Biržuvėnų, Jašiūnų, Ilguvos, Gelgaudiškio, Leipalingio, Antazavės, Daukšiagirės dvaruose, Jono Basanavičiaus gimtinės sodyboje Ožkabaliuose, L. Rakauskaitės memorialiniame muziejuje Kaune, Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje Kaune, Levandų uoste (Buikų kaimas), Vagnerių rūmuose Šalčininkuose ir kt.), kol tinkamiausia eksperimentine erdve buvo pasirinktas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Visos muziejaus patalpos (galerija, rūsys, kiemelis, svetainė,memorialiniai kambariai, knygynėlis) palaipsniui buvo pritaikytos ir paverstos vaidybinėmis erdvėmis. 2016 metais įkurta specialiai arbatvakariam rengti skirta erdvė – namų teatras, pavadinimu Teatras „Arbatvakariai“, esantis Vilniaus senamiestyje, už Aušros Vartų, Liepkalnio g. 12-5a. Kas tie istoriniai ARBATVAKARIAI? 1900-aisiais, kunigo Juozapo Ambraziejaus iniciatyva, Römerio namuose Bokšto gatvėje buvo surengtas pirmasis Vilniaus lietuvių susibūrimas, vadinamas arbatvakariu. Kaip ir dera, su bilietais. Jo metu buvo paraginta organizuoti lietuvių kalbos pamokas, kurias vesti sutiko iš Kunigų seminarijos išėjęs Jurgis Šaulys. 1901-aisiais surengtas antras arbatvakaris grafo Ignaco Korvin-Milevskio namuose Trakų gatvėje. Šiame vakare nutarta atkovoti lietuvių pamaldoms Šv. Mikalojaus bažnyčią. Netrukus Antano ir Emilijos Vileišių namuose Jurgio (dabar Gedimino) prospekte 25 imta rengti lietuviškus spektaklius-arbatvakarius, vadintus šeimyniniais pasisėdėjimais, dėl kurių vėliau ne kartą jų organizatoriams teko aiškintis policijoje. Trečiasis arbatvakaris buvo suorganizuotas jau atgavus spaudą, oficialiai, Vilniaus valdžiai leidus, netgi su viešai išklijuotais skelbimais. Jis vyko 1904 metų rudenį, Povilo Matulaičio iniciatyva, išnuomotoje salėje dideliame name už Aušros Vartų. Arbatvakariai priminė susirinkimus be protokolų, bet su reziumė: „ką darysim?“. Arbatvakarių dalyviai buvo inteligentai ir darbininkai, lietuviai ir nelietuviai, mokantys ir nemokantys lietuviškai. Po tų vakarų atsirado nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių išmokti lietuviškai. ARBATVAKARIŲ durys visada atviros kultūriniam bendradarbiavimui, prasmingoms Jūsų šeimos ir bičiulių šventėms. Mielai laukiame Jūsų pasiūlymų ir pageidavimų. ARBATVAKARIŲ bičiuliai ir partneriai – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus (https://www.facebook.com/Marijos-ir-Jurgio-%C5%A0lapeli%C5%B3-namas-muziejus-163915356997128), Filigrania (https://www.facebook.com/filigrania.lt), Levandų uostas (https://www.facebook.com/levanduuostas)
