10/08/2026
Ši istorija – iš Valerijaus Sinelnikovo knygos „Pamilk savo ligą“.
Ne kaip receptas ir ne kaip patarimas, o kaip viena iš tų istorijų, kurios tyliai pasėja mintį: kartais į gyvenimą sugrįžtame ne tada, kai randame atsakymą į savo skausmą.
Man labiau rūpi tai, kas nutinka žmogui, kai jo dėmesys pamažu nukrypsta nuo savęs – į kitą, į rūpinimąsi, į mažą gyvą dalyką, kuriam jo reikia.
Dalinuosi šia istorija įkvėpimui ir apmąstymams.
“Kartą pas mane užėjo senas bičiulis ir papasakojo apie savo 52 – jų metų tetą, kuri jau devynis mėnesius serga sunkia depresijos forma: „Tetulė tik sėdi, skaito Bibliją ir vaikšto į bažnyčią. Draugų ji neturi. Su motina ji seniai susipykusi, ir jos net nesikalba. Aš kažkaip nemoku lankyti jos ir kalbėtis su ja, todėl pas ją būnu retai. Tačiau visuomet jai jaučiau švelnius jausmus ir žinau, kad jai dabar labai sunku dvasiškai. Kai tu kitą kartą važiuosi į Milvokį skaityti paskaitą, gal užeisi pas ją ir pažiūrėsi, kuo jai galima padėti?“
Aš užėjau pas ją vakare. Ekonomė ir kambarinė jau buvo išėjusios, baigusios savo darbus. Smulkiai paaiškinau kas aš ir nuo ko. Ji labai pasyviai išklausė manęs. Aš paprašiau leidimo apžiūrėti jos namą. Jinai taip pat abejingai aprodė man visus kambarius.
Aš viską dėmesingai apžiūrėjau. Saulėtame kambaryje pamačiau tris skirtingų spalvų sanpaulijų krūmelius. Ir atskirai vazonėlyje dar vieną sanpaulijos ūglį.
Tai, kaip jūs žinote, labai kaprizingi augalai ir greitai žūsta be deramos priežiūros.
Kai pamačiau šiuos įvairiaspalvius krūmelius, pasakiau: „Aš noriu skirti jums medicinines užduotis ir tikiuosi, kad jas įvykdysite. Jums aišku? Sutinkate jas atlikti? – Ji abejingai sutiko.
– Rytoj jūs nusiųsite savo ekonomę į gėlių parduotuvę, ir tegul ji nuperka sanpaulijų visų įmanomų spalvų. – Tuo metu buvo išvesta, atrodo, 13 įvairių jų rūšių.
– Šios sanpaulijos bus jūsų globojamos. Gerai jas prižiūrėkite. Štai jums viena medicininė užduotis. Paskui tegul jūsų ekonomė nuperka 200 dovanoms skirtų vazonų ir 50 vazonėlių daigams ir dar žemės gėlėms. Nuo kiekvienos sanpaulijos jūs atlaušite po lapelį ir pasodinsite į mažą vazonėlį, kad išaugtų.
– Sanpaulijos dauginasi lapeliais. – Kai užauginsite pakankamą kiekį, aš noriu, kad po krūmelį išsiųstumėte kiekvienai jūsų bažnyčios parapijiečių šeimai, kurioje yra naujagimis. Nusiųskite po gėlytę kiekvieno vaiko šeimai, kurį pakrikštijo jūsų bažnyčioje. Nusiųskite sanpaulijų visiems, kas serga. O jeigu bažnyčioje vyks sužieduotuvės, nuotakai taip pat reikia nusiųsti sanpaulijų, taip pat sutuoktuvių dieną. O jei kas numirs, nusiųskite savo užuojautą su vizitine kortele ir sanpaulija. Kai bažnyčia rengs labdaringas muges, pasiūlykite parduoti tuziną, net dvi dešimtis savo sanpaulijų.
Vėliau sužinojau, kad jos namuose visada buvo iki 200 užaugusių augalų.
Žmogui nėra kada galvoti apie depresiją, kai jam reikia prižiūrėti du šimtus našlaičių. Mirė moteris, kai jai buvo per septyniasdešimt. Jai suteikė „Milvokio sanpaulijų karalienės titulą“. Ji turėjo daug draugų, be to, įvairaus amžiaus. Kai sergantis vaikas gauna gražų vazonėlį su gražiu augalu, aišku, ji tampa to vaiko drauge. Tėvams taip malonu gauti tokią dovaną, todėl kai vaikas pasveikdavo, jie eidavo padėkoti.
Taip triūsdama tetulė pragyveno daugiau kaip 20 metų. Svarbiausia – nesikapstyti praeityje ir negalvoti nuolat apie savo vienatvę.
Tetulė gal ir nesusimąstė apie savo darbo visuomeninę reikšmę. Tiesiog susidomėjo."
