28/01/2026
Gelmėje su tėkme
Kaip kūrinys geba atvesti į sielai artimą erdvę ir apdovanoti ypatingu grožiu ir tikrumu pulsuojančia patirtimi.
Vos atvyko Gelmės antklodės, suskubau rašyti Viktorijai dėl perdavimo. Abi jautėme, jog geriausia perduoti jai šį kūrinį gyvai. Viktorija - ilgametė buriuotoja ir labai graži siela. Vėjas ir vandenynas jai artimi bičiuliai. Taip pat ji mano įkvėpėja - sukurti šio kūrinio antklodę. Tad Gelmės ir Viktorijos dėka aš iškeliavau į pajūrį. Žiemą.
Jūra žiemą kitokia. Labai žaviuosi mažais ledo kristalėliais ir jų žaismingu žėrėjimu Saulės spinduliuose. Grožiuosi sniego baltumu ir įsiklausau kaip jis girgžda dedant pėdas palengva. Priimu iššūkius ir kliūtis brendant per aukštas pusnis ar atsargiai tipenant per apledyjusius takus. O kai visa tai dar susijungia su vandenynu, kopomis, tuomet jau siela džiaugias. Tiek plačiai, kiek plačiai atsiveria čia horizontai. Ta tyla, ramybė ir erdvė begalinė. Ir jūros bangos tik supuoja mane it kūdikį mama. Taip artima, kad pargrąžina į namus, mano širdies, tikrus.
Dėkoju Tau Viktorija, dėkoju Jūra, Smėli, Lediniai Kalneliai, Sniege, Gelme ir visa Begalybe..❄️♾️
Tai tik maža dalis, bet šitokia didžiulė skamba patirtis..
Tikrai, jei žiemą prie jūros nebuvai, kviečiu pabūt tave tikrai. 🩵