09/08/2025
Laura Zaveckaitė. Elnio akimis
sudėtingi žmonių ir gamtos tarpusavio santykiai
kurie kūrybiškai ir nepailstamai
ieško atsakymų į šiuos klausimus
neduodančius ramybės
mes gyvename žemėje
ji – jautrus, sudėtingas organizmas
pakeičiamas šablonu
nejautriu ir paprastu
gyvybės ženklas
polydžio vanduo
blizga auksinė grandinėlė ant kaklo, lakuoti batukai
tamsūs eglynai, balzganas sniegas
sėdinti šeimininkė
žvėris perkanda jai gerklę
sušalę, suplukę, išalkę
suvalgė žalias šernų kepen*s
šalia stovėjo šernų baidyklė
koks gyvulys, pamaniau, pasirodo, arklys
šviesiai pilkas, gelsvas, rusvas ar net žalsvas
tik nedrąsaus elnio akimis žiūri
nepagaunamas, gražus sapnas
tu miegi kaip vaikas
tavo baltutėlė oda
ir veidas skaistus
aukštyn, pas elnius
aukštai kalnuose
ant žmogaus pečių gula kažkas balta
balta migla, Karpatų žiema
ant žaliuojančio kilimo auga pušys, rieduliai, pelkiniai žiedai
atsibudus – rausvai rudas kailis
pasąmonė tave valdo
tu išblyškusi, nesiskiri nuo lelijų gėlyno
tavo protas aštrus, kur būtybės nardo
žuvų vaškiniai maketai
pelekai
zylė kapoja avilio laktą
arklių saloje
suglaudžia dideles ausis ir pasibaido
ištryškusios veidrodinės ašaros
lakuoti bateliai, matomi elnio akimis
