19/02/2026
SU-MENĖK’26: Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.
🟣Kviečiame dalyvauti ekskursijose parodoje „Suaugę sapnai. Adomas Danusevičius, Eglė Gineitytė, Eglė Kuckaitė, Alina Melnikova“. Ekskursijos vyks vasario 20 d. 17.00 val., vasario 21 d. 12.00 ir 15.00 val.
🟣Ekskursijose galima dalyvauti įsigijus muziejaus bilietą (50 proc. nuolaida SU-MENĖK metu), gido paslauga nemokama. Registruotis nereikia.
🟢„Parodos stimulai buvo du. Pirma, norėta tamsiuoju metų laiku kaip sapną pasišaukti spalvingą gamtos gyvastį, sujaukti jausmus neapibrėžtomis tapatybėmis, džiuginti akis įvairove, nuotykio nuojauta. Antra, siekta dar kartą apmąstyti šiuolaikinio išeivio sampratą. Su pasauliniais karais susijusią Lietuvos žmonių migraciją suvokiame kaip šaknų nukirtimą ir išvarymą, tuo tarpu šiuolaikiniai išeiviai yra kitokie. Jie cirkuliuoja po pasaulį ir nuolat grįžta. Tai ryšiai, kuriuos norisi įsivaizduoti kaip bendrą mūsų kraujotaką su Europa ir platesniu pasauliu“, – parodos sumanymo ištakas pristato kuratorė Monika Krikštopaitytė.
Skirtinga žinomų menininkų kūryba tampa bendra sapniška patirtimi
Parodoje susitinka keturi menininkai, jau pelnę pripažinimą tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje meno scenoje. Nors jų kūrybinės patirtys ir estetiniai kontekstai skirtingi, visus juos jungia laisvė eksperimentuoti ir savita raiška, neapsiribojanti viena technika. A. Danusevičius be tapybos kuria ir molio objektus, tapo aliejiniais dažais, piešia spalvotais rašikliais – pasitelkdamas kiekvieną šių technikų jis plėtoja savitą pasakojimą apie tapatybę bei jos kaukes, dekonstruoja kultūroje įsišaknijusius vyriškumo įvaizdžius. Barselonoje gyvenanti A. Melnikova kūryboje jungia tapybą aliejumi ir aerografu, piešinį, instaliacijas ir performansą – juose tyrinėja žmogaus santykis su gamta, instinktais ir kultūra. E. Gineitytės paveiksluose, sukurtuose aliejiniais ir spaustuviniais dažais, kreidelėmis bei kitomis priemonėmis, balansuojama ties realumo ir abstrakcijos riba – šitaip kviečiama pratęsti vaizdą savo vaizduotėje. Piešdama rašaliniu rašikliu, tapydama ir derindama monotipijos atspaudus su autoriniais ženklais, E. Kuckaitė poetiškai tyrinėja moters tapatybės pajautą. Nors autoriai skirtingi, sugretinus jų kūrybą atsiskleidžia ir susiejantys taškai: panašūs motyvai, gyvastingumo jausmas, platus akiratis ir empatiškas žvilgsnis į žmogaus patirčių įvairovę.