16/04/2026
Monikos ir Roko vestuvių rytas. O man patinka fotografuoti tokius jaudulio tirštus rytus! Istorijos pradžią.
Visai neseniai viena mano būsima nuotaka laiške klausė: "O kaip čia viskas vyksta su tuo ryto fotografavimu?" Ir aš jai atrašiau, kad labai paprastai, bet kartu ir labai jautriai. Tai apie lėtą, truputį virpantį laiką ir rankas.
Dalyvaujant draugėms ar mamai. Joms besišypsant ir braukiant ašaras. Kartais paslapčia ašarą braukia ir tėčiai, pamatė savo didelę mažą dukrtelę vestuvine suknele pasipuošusią.
Būna, ypatingame ryte aplink malasi katinas ar šuniukas. Būna, jaunieji padeda ruoštis vienas kitam.
Nėra vienodų porų ir scenarijaus, kaip turi būti. Aš švelniai nukreipiu, bet nekuriu dirbtinių scenų tą rytą, duodu erdvės. Gaudau mažus momentus, detales. Ir visad primenu labai paprastą prozišką dalyką - nepamirškite papusryčiauti!
Dėliodama nuotraukas ir tekstą klausiau FC Baseball "Noriu, kad tau pasisektų". Labai tiko čia. Įsijunkit paklausyti.
