24/04/2026
Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje – Paulos Mickutės tapybos paroda „Laumės yra visur”
2026 m. balandžio 28 d. (antradienį), VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) pradeda veikti Paulos Mickutės tapybos paroda „Laumės yra visur”.
Tapybos paroda „Laumės yra visur“ – tai meninis tyrimas, kuriame Paula Mickutė atsigręžia į vieną svarbiausių lietuvių mitologinių figūrų – Laumę. Laumė tampa būdu kalbėti apie tapatybę, kilmę ir santykį su savimi. Paroda remiasi asmeniniais menininkės išgyvenimais, jungiančiais rašytinius šaltinius apie Laumes ir individualią patirtį – vaikystę, augimą, nepritapimą ir grįžimą prie savo šaknų. Augusi sostinėje, bet vertybiškai susiformavusi provincijoje, Šakių krašte, P. Mickutė reflektuoja ilgą nepriklausymo ir prisitaikymo etapą, kai „kaimiškos“, gamtiškos vertybės buvo išsižadėtos vardan socialinio priėmimo. Laumė čia tampa sugrįžimo figūra – priminimu apie šaknis, apie teisę būti keistai, laukinei, nepatogiai, autentiškai. Kūriniuose Laumės pasirodo kaip tarpininkės tarp žmogaus ir gamtos, tarp motinystės ir žvėriškumo, tarp švelnumo ir grėsmės. Tai būtybės, kurios gyvena pelkėse, vandenyse, pirtyse, miškuose… Jose glūdi ir globėjiškumas, ir pavojus – jos nepriklauso socialinių normų logikai. Laumės moko individualumo, drąsos ir kūniškos tiesos, primena apie instinktyvų žinojimą, kuris šiuolaikiniame pasaulyje dažnai užgožiamas. P. Mickutės tapyboje moters kūnas tampa mitologijos nešėju: jis transformuojasi, jungiasi su gyvūno, augalo ar vandens motyvais. Šie kūnai nėra idealizuoti – jie gyvi, kartais nepatogūs, kartais ironiški. Parodoje ryškiai reflektuojamos ir šiuolaikinės moteriškumo normos, jų kuriamas nuovargis, gėda ir prievarta kūnui. Laumė, susidurianti su XXI amžiaus reikalavimais, tampa figūra, kuri tyliai, bet atkakliai priešinasi – išsaugodama natūralumą, instinktą ir ryšį su protėvių pasauliu. „Laumės yra visur“ ne tik tapybos darbų paroda, bet ir tyli, gili vidinė patirtis, kviečianti žiūrovą susitikti su tuo, kas dažnai lieka už racionalumo, socialinių normų ir kasdienio patogumo ribų. Paulos Mickutės kuriamas Laumės vaizdinys jungia mitą ir dabartį, asmeninę istoriją ir kolektyvinę atmintį, kūną ir gamtą į vientisą pasakojimą apie tapatybės paieškas. Ši paroda skatina ne bijoti savo vidinės Laumės, o ją pripažinti – kaip jėgą, kuri leidžia būti autentiškiems ir laisviems.
Apie autorę
Paula Mickutė (g. 2002 m., Vilnius, Lietuva) – šiuolaikinė menininkė, dirbanti daugiausia aliejinės tapybos srityje, nuolat eksperimentuojanti ir plečianti savo kūrybos ribas. Savo kūryboje P. Mickutė apžvelgia lietuvių mitologijos motyvus, ypač Laumės figūrą kaip laukinės, neapibrėžtos moteriškos tapatybės simbolį. Jos darbuose susilieja gamta, kūnas, moteriškumas ir vidiniai išgyvenimai, kuriant erdves, kur asmeniniai išgyvenimai persipina su lietuvių sakmių pasauliu. Menininkės tapyba – tai vidinių išgyvenimų laukas, kuriame per simbolius ir intuityvų vaizdavimą permąstoma būtis ir asmenybė. Kūrybinė praktika remiasi asmenine patirtimi, siekiant iš naujo atrasti ryšį su archajiškomis šaknimis ir atgaivinti savo tapatybę. Kiekvienas paveikslas tampa pasakojimu – dienoraščio puslapiu, kuriame atsiveria tai, ko neišeina iškalbėti.
Paula Mickutė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Įvietinto meno katedroje (freskos–mozaikos specialybė), kur šiuo metu tęsia magistrantūros studijas.
Paulos Mickutės paroda „Laumės yra visur” VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) veiks iki gegužės 23 d.
