Nors juvelyrika, kaip amatas, visai neseniai atėjo į mano gyvenimą, lietuviška juvelyrika brendo seniai. Ji sėmėsi gyvybės iš mano istorijos pomėgio, beprotiško patriotizmo ir senovės baltų kraujo, kol galiausiai pavirto tuo, kuo yra šiandien. Auksas, sidabras, žalvaris ar melchioras mano dirbtuvėse gali virsti bet kuo, ko tik užsigeisite: žiedu, pakabučiu, grandinėle ar net interjero detale. O je
igu tik panorėsite, tai į dirbinį įsikomponuos ir gintaras, malachitas, labradoritas, cirkonis ar kitas akmuo. O gal ne akmuo, bet medis jums labiau prie širdies? Juvelyrika nėra vien tik dailus blizgutis, čia mes juvelyriką paverčiam simboliu turinčiu mintį, prasmę ir esmę – tautodailininko žodis. Tai ar keliausite kartu su manimi pažinti nepakartojamo juvelyrikos Pasaulio?