15/08/2026
Vakar mirė Violeta Palčinskaitė.
Dar visai mažytei man Jos eilėraščius skaitė mama. Gerai pamenu, kaip visada susigraudindavau, kad ,,adatai tąsyk taip širdį sudūrė, kad smigo apsvaigus į seną kepurę". Dabar tuos pačius eilėraščius skaitau savo vyresnėliui ir paaugus skaitysiu mažajai.
Jos įkvėpta mokykloje parašiau tiriamąjį darbą rinktinei ,,Sapnų taškuota sraigė". Ir su juo nukeliavau į respublikinį filologų konkursą! Ačiū ačiū lietuvių mokytojai Vidai, kuri visad drąsindavo ir patardavo.
Ir tai ne vienintelė Jos palydėta svajonė. Sekdama autorės pėdomis, su mylimos draugės ir įkvepiančios iliustratorės Vaidos pagalba sukūriau eilėraščių knygelę vaikams ,,Kas nutiko susitikus" ir projekto ,,Švieskime vaikus" iniciatyva ją išleidome (jau bus dešimt metų!). Po to eilėraščių vaikams neberašiau, bet vis pajuokauju, kad senatvėje grįšiu prie to :)
Galiausiai, Violetos kūrybos įkvėpta sukūriau ne vieną dainą-dainelę. Oi ežy ežy- sukome su vaikais kas rudenį užsiėmimuose. Geltona - daina, kuri man padėjo iš naujo atrasti muzikos kelią, jo nepamiršti, o vėliau prie jo sugrįžti. Mintiju linkėjimus Justinui, talentingam muzikantui, palydovui ir legendiniam muzikos mokytojui Ričardui, kurie atvėrė akis ir širdis 🙂
Šiandien aš liūdžiu, palydžiu, prisimenu, ilgiuosi... ir jaučiuosi labai dėkinga. Pirmiausia - Violetai. Visada liksiu su Jumis keistai susaistyta nematomais kūrybos saitais. Antra - visiems tiems, kadais sutiktiems, kuriuos Jos dėka šiandien prisimenu.
,,Kai žemė išdidi per naktį klūpo
prie miegančių -
ir audžia tokią giją,
kad žolės apverstom šaknim prigyja,
šnabždu:
jau vien todėl esi gera,
kad tavo širdyje visiems yra -
geltoni medžiai,
geltona upė,
kur tylūs paukščiai
nebaukščiai tupia.
Geltonas krantas,
geltonas dugnas,
geltona saulė -
gyvybės būgnas!"
V. Palčinskaitė