15/05/2022
(Prisipažinsiu, tas pats post'as yra ir ant mano asmeninės facebook sienos😁)
Dalykas ko trokštu, tai ko negaliu pakeisti ar pagražinti savo norais. Dlykas kuris tikras ir per amžius nesikeičia. Dalykas kurį žino kiekviena gyva siela. Nevisos sielos ją supranta, nevisos sielos ja tiki. Bet negi dar neatspėjai apie ką aš tau rašau?
Tai-Meilė. Tai Dievo duota meilė žmonėms, kad galėtumėme ja tikėti ir per ją Jis saugotų mūsų širdis nuo bene didžiausio skausmo pasaulyje- išsiskyrimo.
Kai mus apakina žavesys ir kai visas kūnas sako, kad tavo jausmai tikri tu nori jiems paklusti, bet tas skausmas, dėl dingusios ,,meilės", nutrupina dalelę širdies. Atima pasitikėjimą kitais, atima meilės suvokimą, atima laiką, džiaugsmą ir galiausiai mūsų pačių jausmai susimaišę su hormonais tampa mūsų asmeniu heroinu (Tuo pat metu kai pastebime jog mums tai tampa lyg žaidimas).
O juk meilė nėra vien tik jausmas. Tai įsipareigojimas, atsakomybė, pagarba, ramybė (kai jos nėra), ištvermė, kantrybė, nuolankumas ir supratingumas. Tačiau kai visą tai nori ištverti dėl to vienintelio, viskas pasidaro nesvarbu. Kai viską apsvarsčius tu priimi sprendimą paklusti, esi laimingiausias žmogus pasaulyje (net jei to dar nesupratai).
Nežinau kaip jūs, bet aš renkuosi amžiną laimę tikroje meilėje, kurią man padovanojo Pats Dangiškasis Tėvas.
Linkiu susrasti, suprasi ir ištverti tikrą meilę.
(O tai dar vienas mano piešinukas)
