26/05/2026
IR ŠVIESA, IR TIESA
M. K. Čiurlionis visą laiką domėjosi naujausiomis psichologinėmis, filosofinėmis teorijomis. Jis lankėsi filosofinėse ir psichologinėse diskusijose, kurioms vadovavo W. Wundto, psichologijos požiūriu aiškinusio mitus, religiją, meną, kalbą, mokinys A. Mahrburgas.
Dailininkas bandė plastine kalba išreikšti abstrakčias sąvokas. „Tiesa“, „Bičiulystė“, „Mintis“, „Liūdesys“ – visa tai paveikslų pavadinimai. Šie nematerialūs dalykai, kiekvienam žinomi, tačiau gana sunkiai įsivaizduojami ir suvokiami.
Svarbiausias „Tiesoje“ yra šviesos akcentas - deganti žvakė rankoje. Link jos skrendą angelėliai, apdega sparnus ir krinta žemyn. Tai lyg viską išgryninančios, apšviečiančios tiesos, žmogaus dvasios šviesos simbolis.
Čiurlionio pasaulėjautoje šviesa turi išskirtinį vaidmenį. Šis simbolis dažnai pasirodo jo laiškuose ir dienoraščiuose: „Kiek buvo saulės mumyse ir virš mūsų“ (laiškas S. Kymantaitei, 1908 m. birželio 24 d. Druskininkai), „Būtų man buvę nepaprastai šviesu, jei pats būčiau šviesesnis“ (laiškas S. Kymantaitei, 1908 m. balandžio 14 d. Druskininkai), „Šiandien nieko nebijau – tamsos paukštis nuskrido – šviesu taip, matau virš mūsų galvų dvylika vaivorykščių“ (laiškas S. Kymantaitei, 1908 m. spalio 31 d. St. Peterburgas), „Bet reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie, išvydę, patys rastų šviesos savyje ir eitų [savo] keliu...“ (iš dienoraščio, 1900 m. ?).
