Kauno valstybinis choras

02/06/2026

Lietuvai ruošiantis pirmininkauti ES Tarybai 2027 metais bei artėjant Lietuvos ir Vokietijos kultūros sezonui 2027–2028 m., kviečiame pasiklausyti vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno 9-osios simfonijos, kurios finalas laikomas Europos Sąjungos himnu.

Rugsėjo 24 d. 18.30 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Bene žinomiausiu klasikinės muzikos kūriniu tituluojama įspūdinga L. van Beethoveno 9-oji simfonija – paskutinis kompozitoriaus opusas, kurį jis sukūrė būdamas visiškai kurčias. L. van Beethovenas uoliai dirbo su kiekviena šios simfonijos nata ir pateikė publikai visiškai naują požiūrį į simfonijos žanrą: atlikime dalyvauja keturi solistai ir choras (iki tol simfonija buvo laikoma išskirtinai instrumentiniu žanru), kompozitoriaus naudojamas orkestras – neįprastai didelės sudėties, o daugiau nei valandą siekianti kūrinio trukmė neatitiko ano laikmečio standartų.

Ši simfonija laikoma svarbiu stilistiniu tiltu, perėjimu tarp klasikinio ir romantinio periodų Vakarų muzikos istorijoje. Keturi solistai ir choras paskutinėje, ketvirtojoje, simfonijos dalyje dainuoja tekstu iš Friedricho Schillerio poemos „Odė džiaugsmui“ – todėl kūrinys kartais vadinamas „Džiaugsmo simfonija“. Finalo preliudas, kuriame ir skamba didingoji „Odė džiaugsmui“, 1985 m. buvo oficialiai pripažintas Europos Sąjungos himnu.

Devintosios simfonijos premjera įvyko 1824 m. Vienoje ir buvo priimta su didžiuliu publikos entuziazmu. „Publika sutiko savo herojų su didžiausia pagarba ir simpatija, klausėsi jo nuostabaus, didingo kūrinio sulaikiusi kvapą ir pratrūkdavo griausmingais plojimais po kiekvienos kūrinio dalies. Pasibaigus simfonijai publika atsistojusi ovacijomis kvietė L. van Beethoveną į sceną net penkis kartus: mojavo nosinaitėmis, skrybėlėmis, iškeltomis rankomis tam, kad kompozitorius, kuris negalėjo girdėti plojimų, galėtų tai bent pamatyti“, – po simfonijos premjeros rašė „Theater-Zeitung“ kritikas.

Atlikėjai
LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

Solistai:
KAMILĖ BONTÉ (sopranas)
GABRIELĖ KUPŠYTĖ (mecosopranas)
KAROLIS KAŠIUBA (tenoras)
KOSTAS SMORIGINAS (bosas)

Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
Programoje
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Simfonija Nr. 9 d-moll, op. 125, „Džiaugsmo simfonija“

01/06/2026

VILNIAUS FESTIVALIS - TIKĖJIMAS, VILTIS, MEILĖ

MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Birželio 14 d., sekmadienį, 19 val.
Prasminga Vilniaus festivalio tradicija – per muziką prisiminti, apmąstyti ir paminėti Gedulo ir vilties dieną.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Koncerto programa:

OLIVIER MESSIAEN – „Pirmoji Mergelės Komunija“ („Première communion dela Vierge“) iš ciklo fortepijonui „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ („Vingt regards sur l’Enfant-Jésus“)
KRZYSZTOF PENDERECKI – Čakona (Ciaccona, Jono Pauliaus II atminimui, transkripcija fortepijonui) iš „Lenkiškojo Requiem“

FERENC LISZT –

„Vilos d’Este fontanai“ („Le jeux d’eau de la Villa d’Este“) iš fortepijoninio ciklo „Klajonių metai. Tretieji metai: Roma“ („Années de pèlerinage. Troisième année“), S. 163

„Dievo palaiminimas vienatvėje“ („Bénédiction de Dieu dans la solitude“) iš ciklo „Poetinės ir religinės harmonijos“ („Harmonies poétiques et religieuses“), S. 173

„Via Crucis“ („Kryžiaus kelias“) solistams, chorui ir fortepijonui, S. 53

30-ajame festivalyje ši diena – birželio 14-oji – bus paminėta Nacionalinės filharmonijos scenoje skambant sakraliosios muzikos fortepijonui šedevrams bei savitu, itin retai Lietuvos scenose atliekamu Ferenco Liszto opusu „Via Crucis“ („Kryžiaus kelias“) fortepijonui, chorui ir solistams.

Didžiąją programos dalį sudaro fortepijoninė muzika, atliekama nenuilstamosios fortepijono meno ambasadorės pasaulyje Mūzos Rubackytės. Pianistė interpretuos ne tik visą gyvenimą ją lydinčią F. Liszto kūrybą, bet ir iškiliausio XX a. prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno ciklo fortepijonui „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ fragmentą bei lenkų muzikos korifėjaus Krzysztofo Pendereckio Čakoną (Ciaccona, Jono Pauliaus II atminimui) iš „Lenkiškojo Requiem“. Tai paties autoriaus (su juo pianistę siejo ypatingi meniniai ryšiai ir gili draugystė) parašyta didingo kūrinio dalies transkripcija fortepijonui, kurią per pasaulinę premjerą atliko būtent M. Rubackytė. Šis opusas taip pat praturtino ir gausią, prestižiniais apdovanojimais įvertintą atlikėjos diskografiją: 2025 m. pasirodė M. Rubackytės ir LNSO įgrota K. Pendereckio kūrinių plokštelė (firma „Evidence“), joje skamba dešimties dalių koncertas fortepijonui „Resurrection“ ir Čakona.

Finalinis koncerto akcentas – penkiolikos nepertraukiamai skambančių dalių F. Liszto opusas „Via Crucis“ („Kryžiaus kelias“), interpretuojamas pianistės ir nepamainomo didingų kūrinių atlikėjo Kauno valstybinio choro. Tai – unikalus, dramatizmo kupinas kūrinys, perteikiantis Kristaus Kryžiaus kelią per muziką. Kaip vienas įspūdingiausių F. Listo vėlyvosios kūrybos pavyzdžių, „Via Crucis“ byloja apie gilų autoriaus religingumą ir meninę brandą, išsiskiria novatoriška harmonija, ekspresyvumu ir vidine įtampa, savitai jungia chorinę muziką, solistų partijas ir fortepijono meną į vientisą dvasinę kelionę.

Visa koncerto programa perteikia dvasinio pakilimo temą, kurią asmeniškai išgyvena bei savo interpretacijomis perteikia ir M. Rubackytė. Pianistės gyvenime buvo keletas laikotarpių, kai ji gyveno cistersų vienuolyne La Prée, Prancūzijoje, ir, kaip pati sako, ši patirtis jai padėjo įsigilinti į dvasingumą, surasti sąsajas su aukštuoju menu ir universalia meile.

29/05/2026

KAUNO BIGBENDAS IR KAUNO VALSTYBINIS CHORAS KONCERTE „CHORO DŽIAZAS“

Lapkričio 6 d., penktadienį, 18 val.
MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRE

Džiazo ritmų ir puikiausios šventinės nuotaikos kupiname koncerte skamba melodijos, sujungiančiomis galingą choro skambesį su džiaziniu bigbendo šėlsmu.
Koncerte „Choro džiazas“ abu kolektyvus išgirsite kiek kitame nei įprasta amplua. Programoje skambės legendinio amerikiečių kompozitoriaus Duke‘o Ellingtono kūrinys „Sacred concerto“ (liet. Dvasinis koncertas) chorui, bigbendui, vargonams ir sopranui. Tai – džiazo, gospelo ir klasikinės muzikos junginys, kuriame persipina 17 a. gyvavusio žanro bei 20 a. džiazinio muzikavimo tradicijos, paversdamos kūrinį šventiška ir nuotaikinga šlovinimo švente. D. Ellingtonas sukūrė tris šio žanro kūrinius ir vadino juos „geriausiu dalyku, kurį kada nors esu padaręs“. Šis koncertas – antrasis, jo premjera įvyko 1968 m. Po pirmojo atlikimo kritikai rašė, kad „medžiaga nauja, tai toli gražu ne senų ir naujų pjesių rinkinys, o norėdamas būti kuo universalesnis, D. Ellingtonas pasitelkė naujas technikas ir garsus, kurie pranoksta įprastą bigbendo spektrą“. Šis pakilios nuotaikos kūrinys iki šiol skamba viso pasaulio scenose, o į Lietuvą atkeliaus pirmą kartą.

Atlikėjai
KAUNO BIGBENDAS
Vyr. dirigentas Tomas Botyrius

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

Solistė AKVILĖ GARBENČIŪTĖ (vokalas)

Dirigentas:
JERONIMAS SEREBRINSKAS

27/05/2026

SVEIKINAME...

🎉 Šiandien gimtadienį švenčia Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas Edgaras Montvidas.
Dėkojame už muziką, įkvėpimą, drąsą ieškoti ir kurti festivalį, kuris jungia skirtingus pasaulius, garsus ir susitikimus.
Nuoširdžiausi sveikinimai gimtadienio proga!

📸 J. Danielevičiaus nuotr.

26/05/2026

Kauno valstybinė filharmonija skelbia konkursą į Kauno valstybinio choro dainininkų (tenorų, bosų, sopranų, altų balsų) pareigas. Kandidatų dokumentų laukiame iki 2026 m. gegužės 29 d. Daugiau informacijos apie konkursą rasite: https://kaunofilharmonija.lt/karjera/

26/05/2026

Kauno valstybinis choras kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguojant maestro Constantinui Orbelianui, talkino garsiajam JAV bosui-baritonui Christian Van Horn įrašant debiutinį operų arijų albumą.
Įrašų kompanija „Baltic Mobile Recordings“ įrašė boso arijas su choru iš Giuseppe Verdi operų: "Infelice! e tu credevi" (O nelaimingasis! Ir tu tikėjai…) iš operos „Ernani“, "Oh, chi piange?" (O, kas verkia) Zaccaria ariją iš "Nabuko", ir „Il lacerato spirito“ (Sudraskyta dvasia) – vieną labiausiai jaudinančių boso arijų iš operos „Simonas Bokanegra“ prologo.
Kodėl kiekvieną vasarą Kauno valstybinėje filharmonijoje vyksta žymių pasaulio dainininkų įrašai su Kauno orkestru ir mūsų choru? Atsakymas - KMSO vyriausiasis dirigentas Constantinas Orbelianas, nemažai diriguojantis JAV, įrašams rekasi Kauno filharmoniją dėl jos unikalios akustikos: koncertinė salė nuo išorinio pasaulio yra atskirta dvigubomis sienomis, todėl jos nepasiekia jokie pašaliniai miesto garsai. Kaune klasikos įrašus yra įdainavę Sarah Coburn ir Lawrence Brownlee, Dmitrijus Chvorostovskis, Ildaras Abdrzakovas ir daugelis kitų žvaigždžių.
Šios vasaros svečias Christianas Van Hornas – vienas ryškiausių šiandienos operos solistų, dainuojantis prestižiškiausiose pasaulio scenose, tarp jų – Metropolitan Opera, Lyric Opera of Chicago ir Opéra national de Paris. 2018 m. jis pelnė prestižinį Richard Tucker apdovanojimą, o kritikų vertinamas dėl galingo balso, sceninės charizmos ir įspūdingų vaidmenų operose „Mefistofelis“, „Don Žuanas“ bei „Karmen“.

25/05/2026

Po trijų L. Vilkončiaus operos „Eglė“ koncertų, užbaigusių pavasario sezoną, Gintaras Rinkevičius pakvietė į 17-ąjį LVSO vasaros festivalį, kurį pradėsime vienu monumentaliausių Johanneso Brahmso kūrinių – „Vokiškuoju Requiem“.
Birželio 12 d., 19 val. LVSO koncertų salėje (Vilniaus g. 6, Vilnius)
„Vokiškasis Requiem“ scenos šviesą išvydo po neramumų kupino dešimtmečio kompozitoriaus gyvenime. 1856 m. J. Brahmsą sukrėtė jo artimo bičiulio, mokytojo ir kolegos Roberto Schumanno (1810–1856) mirtis, o 1865 m., po skyrybų su J. Brahmso tėvu, netikėtai mirė ir kompozitoriaus mylima mama Christiane. Tais pačiais metais kompozitorius pradėjo rašyti savo „Vokiškąjį Requiem“, kurį užbaigė 1868 m. Didingas darbas išpildė R. Schumanno pranašystę apie J. Brahmso genijų – po itin sėkmingų kūrinio premjerų kompozitorius sulaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo viena ryškiausių figūrų Vienos muzikiniame gyvenime.
Nors Requiem tradiciškai yra vadinamos Romos katalikų mišios už mirusiuosius, tačiau protestantiškai užaugintas J. Brahmsas pasirinko kitą kelią. Atmetęs klasikinius lotyniškus mišių tekstus, kompozitorius savo kūriniui panaudojo eilutes iš reformatoriaus Martino Lutherio (1483–1546) į vokiečių kalbą išverstos Biblijos – taip Requiem tapo „vokiškasis“. Savo laiškuose Brėmeno katedros muzikos direktoriui Martinui Reinthaleriui J. Brahmsas rašė, kad jis mielai išvengtų netgi žodžio „vokiškasis“ ir pavadintų šį kūrinį „Žmogiškuoju Requiem“.
Skirtingai nei Romos katalikų liturgijoje, kur Requiem prasideda malda už mirusiuosius („Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!“), J. Brahmso kūrinyje dėmesys sutelkiamas į likusius gyvuosius: „Palaiminti liūdintys, jie bus paguosti“ (iš „Palaiminimų“, Mt 5,4). Nors Dievas išlieka vilties ir paguodos šaltiniu, visą kūrinį persmelkia šviesi, humanizmo kupina atjauta. J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“ susideda iš septynių dalių: I. Palaiminti liūdintys, II. Visa žmonija – tarsi žolė, III. Viešpatie, parodyk man mano pabaigą, IV. Kaip mielos Tavo buveinės, V. Dabar jūs liūdite, VI. Mes juk neturime čia pasiliekančio miesto, VII. Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Šių dalių eigoje klausytojas leidžiasi į kelionę nuo gedulo iki galutinio amžinos ramybės pažado. Tačiau pripildo ne kelionės tikslas, o pati kelionė.
17-ASIS LVSO VASAROS FESTIVALIS
J. Brahms. „Vokiškasis Requiem“ solistams, chorui ir orkestrui, op. 45
Atlikėjai
Sopranas Kamilė Bonté
Baritonas Raimundas Juzuitis
Choras Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)
Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas Gintaras Rinkevičius

22/05/2026

19/05/2026

Gražiu lietuviškų ir Vakarų Europos kompozitorių kūrinių pluoštu Kauno valstybinis choras praturtino Torunėje vykstantį Baltijos šalių festivalį PROBALTIKA 2026.