Šiuolaikinio meno ir mokslo centras - ŠMMC

23/06/2026

Exciting News from the International Art Scene!
Works by Lithuanian artist Tomas Lagūnavičius on the theme "The Philosophy of a Difficult Life" have been sent to the ArtBlue Gallery in Singapore, where they will soon be exhibited to an international audience.
Tomas Lagūnavičius is a contemporary Lithuanian artist whose work explores themes of human existence, inner strength, the meaning of life, and personal transformation. His artistic practice combines philosophical reflection, emotional expression, and symbolic visual language, inviting viewers to engage in a deeper understanding of themselves and the world around them.
The artist's work has attracted attention not only in Lithuania but also internationally. Two of his paintings will be exhibited at ArtBlue Gallery in Singapore, introducing his artistic vision to a global audience.
This series of paintings examines human existence through the lens of struggle, adversity, and personal growth. At its core lies the philosophical idea that a difficult life is not merely a space of suffering or failure, but an essential field of experience where character is shaped, identity is revealed, and wisdom is born.
From an art-historical perspective, the paintings are dominated by themes of tension and transformation. The compositions emphasize contrasts between light and darkness, stability and chaos, vulnerability and resilience. These visual elements symbolize humanity's ongoing struggle with circumstances, oneself, and time. Rich textures, layered colors, and expressive forms convey not only external life challenges but also profound internal psychological processes.
In a philosophical context, the works are grounded in the idea that hardships are among humanity's greatest teachers. From ancient Stoicism to contemporary existential philosophy, it has been emphasized that only by confronting life's most challenging situations can individuals discover their true potential and values. Here, struggle is understood not as a destructive force but as a creative process that enables growth, meaning, and inner freedom.
Within the paintings, experience becomes the primary form of knowledge. Every challenge leaves a mark—like a layer of paint on a canvas that alters the overall composition. In this way, character is formed not through theories or abstract ideas, but through real experiences, mistakes, losses, and victories. The works reveal a paradoxical truth of life: strength emerges from vulnerability, and wisdom from endured hardships.
Therefore, this painting series encourages viewers not to avoid life's challenges but to see them as necessary conditions for growth. Each artwork becomes a visual reflection on humanity's ability to endure, transform, and create meaning even in the most difficult circumstances. It is a story about the maturation of character, achieved not despite hardships, but through them.
The value of this series lies not only in its artistic expression but also in its ability to establish a dialogue with the viewer. The paintings encourage reflection on personal experiences, provide space for contemplation, and remind us that even the most difficult stages of life can become sources of growth and self-discovery. The works resonate with people of different cultures and generations because they speak a universal language of human experience.
Artistically, the paintings stand out for their emotional intensity, philosophical depth, and contemporary relevance. They do more than decorate a space—they create intellectual and emotional value. Their international presentation, including the upcoming exhibition at ArtBlue Gallery in Singapore, confirms their relevance within the global art context and enhances their cultural and collectible significance.
About the Artist
ARTIST No. 1
• The largest number of artworks held in museums and galleries worldwide.
• The largest number of paintings created by a single artist.
• Founder of the first generative art gallery–museum in the Baltic States.
Tomas Lagūnavičius is a prominent multidisciplinary and mixed-media artist based in Kaunas, Lithuania, whose practice encompasses both visual and performing arts. In 2025, he was officially recognised as a world record holder for the number of paintings created (6,264 works) and for the number of artworks inventoried in museums and public galleries (5,522 works).
His artistic journey began in 2013, when his first painting entered an art museum in South Korea. Since then, he has continuously produced new work, participated in international exhibitions and biennials, and maintained an active presence within the global art community.
Over the course of his career, he has presented more than forty solo exhibitions and over fifty performances, demonstrating both his versatility and dynamic approach to artistic practice. Participation in international exhibitions and biennials, including the prestigious 13th Florence Biennale in Italy and the land-art exhibition Balance in Vilnius (2021), brought him international recognition.
His recent works were exhibited in the 15th Annual Abstracts Art Exhibition in the United States, where he received fifth place. He has also received numerous awards, including first and fifth place in The Spring Countdown Show competition in Toronto, second place in Fusion Art’s Animal Kingdom competition in Santa Fe, third place in the virtual exhibition Light of Love in Beijing, and a Platinum Award in the exhibition Abstracts, organised by J Mane Gallery in New Jersey.
Lagūnavičius has presented the performance Dead Soldier’s Dance at the Crude Saturdays Festival in Brussels, Belgium, and at the Contemporary Venice Festival in Venice, Italy.
His works are regularly exhibited in galleries around the world, including institutions in London, São Paulo, Toronto, Tbilisi, and many other cities.
He is an active member of numerous international arts organisations, including the Association for Visual Arts (AVA), the International Network for Contemporary Performing Arts (IETM), the Association of Performing Arts Professionals (APAP), the International Association of Visual Artists (IAVA), the National Association for the Visual Arts (NAVA), the Stage Directors and Choreographers Society (SDC), the Association for Latin American Art (ALAA), the Visual Artists Association (VAA), and the Visual Arts Network of South Africa (VANSA).

23/06/2026

Džiugios naujienos iš tarptautinės meno erdvės!
Lietuvos menininko Tomo Lagūnavičiaus kūriniai tema„ Sunkaus gyvenimo filosofija“ jau išsiųsti į „ArtBlue“ galeriją Singapūre, kur netrukus bus eksponuojami tarptautinei publikai.
Tomas Lagūnavičius – šiuolaikinis lietuvių menininkas, savo kūryboje nagrinėjantis žmogaus egzistencijos, vidinės stiprybės, gyvenimo prasmės ir asmeninės transformacijos temas. Jo darbuose susipina filosofinė refleksija, emocinė ekspresija ir simbolinė vaizdinė kalba, kviečianti žiūrovą į gilesnį savęs ir pasaulio pažinimą. Menininko kūryba sulaukia dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje – du jo paveikslai bus eksponuojami „ArtBlue“ studijoje Singapūre, kuri yra viena iš pirmaujančių Vietnamo šiuolaikinio meno galerijų, pristatančių šį meną tarptautinei klientų auditorijai.
Ši paveikslų serija tyrinėja žmogaus egzistenciją per kovos, išbandymų ir vidinės brandos prizmę. Kūrinių ašimi tampa filosofinė mintis, kad sunkus gyvenimas nėra vien kančios ar nesėkmės erdvė – tai būtina patirties terpė, kurioje formuojasi charakteris, atsiskleidžia žmogaus tapatybė ir gimsta išmintis.
Menotyriniu požiūriu paveiksluose dominuoja įtampos ir transformacijos motyvai. Kompozicijose ryškėja kontrastai tarp šviesos ir tamsos, stabilumo ir chaoso, trapumo ir ištvermės. Šie vizualiniai elementai simbolizuoja nuolatinę žmogaus kovą su aplinkybėmis, savimi ir laiku. Faktūriški potėpiai, sluoksniuojamos spalvos bei ekspresyvios formos perteikia ne tik išorinius gyvenimo išbandymus, bet ir vidinius psichologinius procesus.
Filosofiniame kontekste darbai remiasi idėja, kad sunkumai yra esminiai žmogaus mokytojai. Nuo antikinio stoicizmo iki šiuolaikinės egzistencinės filosofijos pabrėžiama, jog tik susidūręs su ribinėmis situacijomis žmogus gali pažinti savo galimybes ir vertybes. Kova čia suvokiama ne kaip destruktyvi jėga, o kaip kūrybinis procesas, leidžiantis augti, atrasti prasmę ir ugdyti vidinę laisvę.
Paveiksluose patirtis tampa pagrindine pažinimo forma. Kiekvienas išbandymas palieka pėdsaką – tarsi dažo sluoksnį drobėje, kuris keičia bendrą kūrinio vaizdą. Taip formuojasi žmogaus charakteris: ne teorijose ar abstrakčiose idėjose, bet konkrečiuose išgyvenimuose, klaidose, netektyse ir pergalėse. Šiame procese atsiskleidžia paradoksali gyvenimo tiesa – stiprybė gimsta iš pažeidžiamumo, o išmintis iš patirtų sunkumų.
Todėl ši tapybos serija kviečia žiūrovą ne vengti gyvenimo iššūkių, bet pažvelgti į juos kaip į būtinas augimo sąlygas. Kiekvienas paveikslas tampa vizualia refleksija apie žmogaus gebėjimą išlikti, keistis ir kurti prasmę net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Tai pasakojimas apie charakterio brandą, kuri gimsta ne nepaisant sunkumų, o būtent per juos.
Šios serijos vertė slypi ne tik meninėje išraiškoje, bet ir jos gebėjime užmegzti dialogą su žiūrovu. Paveikslai skatina apmąstyti asmenines patirtis, suteikia erdvę refleksijai ir primena, kad net sudėtingiausi gyvenimo etapai gali tapti augimo bei savęs pažinimo šaltiniu. Kūriniai aktualūs įvairių kultūrų ir kartų žmonėms, nes kalba universalia žmogaus patirties kalba.
Meniniu požiūriu darbai išsiskiria emocionalumu, filosofiniu gyliu ir aktualia tematika, todėl jie ne tik puošia erdvę, bet ir kuria intelektinę bei emocinę vertę. Tarptautinis kūrinių pristatymas, įskaitant būsimą eksponavimą „ArtBlue“ studijoje, patvirtina jų aktualumą pasauliniame meno kontekste ir didina jų kultūrinę bei kolekcinę vertę.
Apie menininką:
MENININKAS NR.1:
• daugiausia paveikslų muziejuose ir galerijose visame pasaulyje
• daugiausia sukurtų paveikslų pasaulyje
• pirmosios generatyvinio meno galerijos-muziejaus Pabaltijyje įkūrėjas
Tomas Lagūnavičius – Kaune, Lietuvoje, gyvenantis žymus multidisciplininis ir mišrios medijos menininkas, kurio kūryba aprėpia tiek vaizduojamąjį, tiek scenos meną. 2025 m. oficialiai pripažintas pasaulio rekordininku pagal sukurtų paveikslų skaičių (6 264 kūriniai) ir muziejuose bei viešose galerijose inventorizuotų darbų kiekį (5 522 kūriniai). Jo kūrybinis kelias prasidėjo 2013 m., kai pirmasis paveikslas pateko į Pietų Korėjos meno muziejų. Nuo tada menininkas nuolat kuria, dalyvauja tarptautinėse parodose, bienalėse ir aktyviai veikia meno pasaulyje. Per savo įspūdingą karjerą jis surengė daugiau nei 40 personalinių parodų ir virš 50 spektaklių, atskleisdamas savo įvairiapusius talentus bei dinamišką požiūrį į meną. Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir bienalėse, tokiose kaip prestižinė 13-oji Florencijos bienalė Italijoje (2021 m.) ir Žemės meno paroda „Balansas“ Vilniuje (2021 m.), pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Naujausi darbai buvo eksponuoti 15-oje kasmetinėje dailės parodoje „Abstraktai“ (JAV), kur menininkas pelnė 5-ąją vietą. Jis ne kartą tapo įvairių konkursų laureatu: jo kūriniai laimėjo 1-ąją ir 5-ąją vietas galerijos „The Spring Countdown Show“ konkurse Toronte (Kanada), 2-ąją vietą „Fusion Art“ konkurse „Gyvūnų karalystė“ Santa Fė (Naujoji Meksika), 3-ąją vietą virtualioje parodoje „Light of Love“ Pekine (Kinija), o parodoje „Abstracts“, kurią organizavo „J Mane Gallery“ (Naujasis Džersis, JAV), jam skirtas platinos apdovanojimas. Tomas Lagūnavičius pasirodė su performansu „Dead Soldier’s Dance“ „Crude Saturdays“ festivalyje Briuselyje (Belgija) ir „Contemporary Venice“ festivalyje Venecijoje (Italija).
Menininkas nuolat eksponuoja savo paveikslus įvairiose galerijose skirtingose šalyse: „Boomer“ galerijoje (Londonas, Anglija), „Artly Mix“ galerijoje (San Paulas, Brazilija), „Artio“ galerijoje (Torontas, Kanada), „Collect Art“ (CoA) galerijoje (Tbilisis, Sakartvelas) ir kt.
Tomas Lagūnavičius yra aktyvus daugelio meno asociacijų narys: Association for Visual Arts (AVA), International Network for Contemporary Performing Arts (IETM), Association of Performing Arts Professionals (APAP), International Association of Visual Artists (IAVA), National Association for the Visual Arts (NAVA), Stage Directors and Choreographers Society (SDC), Association for Latin American Art (ALAA), Visual Artists Association (VVA), and Visual Arts Network of South Africa (VANSA).

12/06/2026

Apie mus rašo

Menininko teigimu paroda „PRIEŠ: ribos estetika, laukimo ontologija ir vaizdo įtampa“ yra apie tai, kas dar neįvyko, bet jau veikia.

11/06/2026

“BEFORE: The Aesthetics of the Threshold, the Ontology of Waiting, and the Tension of the Image“
On June 6, 2026, a performance and exhibition opening by artist Tomas Lagūnavičius took place in Vilnius.
During the performance, while interacting with the performer Tomas Lagūnavičius, the audience member had the opportunity to reflect on what it means for them to be against something, where the boundaries of their existence lie, and how far the limits of their acceptance extend.
According to the artist, the exhibition “BEFORE: The Aesthetics of the Threshold, the Ontology of Waiting, and the Tension of the Image“ was about Human experience which is most often described through what has already happened. History, memory, documents, and testimony all belong to the post-factual condition—to that which has already become reality. Yet there exists another, no less significant territory of human existence: the state of before. Before a decision. Before a word. Before an action. Before a catastrophe. Before love. Before farewell. Before a beginning.
The exhibition BEFORE turns precisely toward this elusive zone of time and consciousness. It is not a narrative about an event. Rather, it is an exploration of what takes place before the event—where no clear form yet exists, but where tension, direction, possibility, and intuition are already present.
The works in this exhibition reject excessive visual rhetoric. They operate economically, minimally, and universally. There is no attempt to illustrate a specific story or provide a closed interpretation. On the contrary, the works are constructed as open structures of meaning in which the viewer encounters not an answer, but a state of being.
Minimal forms, restrained signs, and visual silence become not demonstrations of aesthetic asceticism, but philosophical positions. The less visual noise there is, the more vividly the very substance of waiting emerges.
The Phenomenology of the Threshold
“Before” is not merely an adverb of time. Philosophically, it is a liminal state.
Within the phenomenological tradition, human consciousness is always directed toward what is approaching. The present is never entirely closed; it is permeated by expectations, fears, hopes, and projections. Therefore, “before” can be understood as a unique existential field in which the future already acts upon the present, even though it has not yet become a fact.
The works in this exhibition explore precisely this paradox. We encounter not an action, but its possibility. Not a result, but its shadow. Not an answer, but the formation of a question.
Such a relationship to the image creates a distinctive aesthetic tension. The viewer constantly finds themselves between recognition and indeterminacy. The forms appear familiar, yet their meanings remain open. The image becomes not a representation but an event of thought.
Emptiness as an Active Structure
Contemporary visual culture is dominated by the logic of excess. The abundance of images often diminishes their impact. Consequently, the minimalist strategy adopted by the exhibition BEFORE may be understood as a form of resistance to visual inflation.
Here, emptiness is not a deficiency. It functions as an active structure.
Just as silence in music allows sound to be heard, so in these works what remains unspoken allows thought to emerge. The spaces between forms become as significant as the forms themselves. The image operates not through what it displays, but through what it withholds.
This withholding is precisely the aesthetics of before.
It is an aesthetic in which meaning is not presented but deferred. Not completed, but continuously created within the viewer’s consciousness.
The Openness of Interpretation
One of the exhibition’s most important principles is interpretative freedom.
The works do not seek to dictate a single mode of reading. They deliberately leave room for the viewer’s experience, biography, cultural memory, and personal associations. Consequently, “before” reveals itself differently to each individual.
For one person, it may be a moment of personal decision-making. For another, an anticipation of social upheaval. For a third, an existential pause between past and future.
This diversity of interpretation is not a side effect. It constitutes the very essence of the project. The exhibition does not seek to speak on behalf of the viewer. It invites them to become an active co-creator of meaning.
Performance as an Act of Transition
The performance accompanying the exhibition opening extends and expands the conceptual trajectory developed within the exhibition.
Here, performance is understood not as an illustration of or commentary on the artworks, but as a lived experience of a liminal state. It is an action occurring between the not yet and the already. Between potentiality and actuality. Between thought and its materialisation.
Unlike an object, a performance exists only in the moment of its enactment. It continuously disappears even as it unfolds. Thus, performative action becomes an ideal metaphor for the state of before—a continual transformation that cannot be halted or permanently fixed.
On the morning of the opening, visitors will be invited not merely to observe, but to participate in a shared experience of waiting, attention, and mindful presence.
Ethics Before Action
The relevance of the exhibition BEFORE lies not only on an aesthetic or philosophical level. In today’s world, dominated by speed, reaction, and immediate response, before also becomes an ethical category:
A call to pause before deciding.
To listen before speaking.
To see before judging.
To think before acting.
From this perspective, before becomes not a sign of passivity, but a form of mature consciousness. It is the space in which responsibility is born.
An Open Beginning
The exhibition BEFORE is neither about the past nor about the future. It speaks of the fragile threshold between them—of the moment when the world may still turn in various directions.
An economical visual language, minimalist forms, subtle aesthetic tension, and conceptual precision come together here to create a unified field of reflection. The viewer is invited not to consume the image, but to dwell within it.
Because sometimes what matters most is not what has happened.
What matters most is what happens before.
About the Artist
ARTIST No. 1
• The largest number of artworks held in museums and galleries worldwide.
• The largest number of paintings created by a single artist.
• Founder of the first generative art gallery–museum in the Baltic States.
Tomas Lagūnavičius is a prominent multidisciplinary and mixed-media artist based in Kaunas, Lithuania, whose practice encompasses both visual and performing arts. In 2025, he was officially recognised as a world record holder for the number of paintings created (6,264 works) and for the number of artworks inventoried in museums and public galleries (5,522 works).
His artistic journey began in 2013, when his first painting entered an art museum in South Korea. Since then, he has continuously produced new work, participated in international exhibitions and biennials, and maintained an active presence within the global art community.
Over the course of his career, he has presented more than forty solo exhibitions and over fifty performances, demonstrating both his versatility and dynamic approach to artistic practice. Participation in international exhibitions and biennials, including the prestigious 13th Florence Biennale in Italy and the land-art exhibition Balance in Vilnius (2021), brought him international recognition.
His recent works were exhibited in the 15th Annual Abstracts Art Exhibition in the United States, where he received fifth place. He has also received numerous awards, including first and fifth place in The Spring Countdown Show competition in Toronto, second place in Fusion Art’s Animal Kingdom competition in Santa Fe, third place in the virtual exhibition Light of Love in Beijing, and a Platinum Award in the exhibition Abstracts, organised by J Mane Gallery in New Jersey.
Lagūnavičius has presented the performance Dead Soldier’s Dance at the Crude Saturdays Festival in Brussels, Belgium, and at the Contemporary Venice Festival in Venice, Italy.
His works are regularly exhibited in galleries around the world, including institutions in London, São Paulo, Toronto, Tbilisi, and many other cities.
He is an active member of numerous international arts organisations, including the Association for Visual Arts (AVA), the International Network for Contemporary Performing Arts (IETM), the Association of Performing Arts Professionals (APAP), the International Association of Visual Artists (IAVA), the National Association for the Visual Arts (NAVA), the Stage Directors and Choreographers Society (SDC), the Association for Latin American Art (ALAA), the Visual Artists Association (VAA), and the Visual Arts Network of South Africa (VANSA).

11/06/2026

„PRIEŠ: ribos estetika, laukimo ontologija ir vaizdo įtampa“
2026 m. birželio 6 d. Vilniuje vyko menininko Tomo Lagūnavičiaus performansas ir parodos atidarymas.
Adresas: Visų Šventųjų g. 5–2, Vilnius
________________________________________

Performanso metu žiūrovas bendraudamas su performansistu Tomu Lagūnavičiumi galėjo susimąstyti kas Jam yra būti PRIEŠ KĄ, kur yra Jo egzistencinės ribos ir kur dar tęsiasi jo priėmimo ribos.

Menininko teigimu paroda „PRIEŠ: ribos estetika, laukimo ontologija ir vaizdo įtampa“ yra apie tai, kas dar neįvyko, bet jau veikia.
Žmogaus patirtis dažniausiai aprašoma apie tai, kas įvyko. Istorija, atmintis, dokumentas, liudijimas – visa tai priklauso postfaktinei būsenai, tam, kas jau yra tapę tikrove. Tačiau egzistuoja kita, ne mažiau reikšminga žmogaus būties teritorija – būsena prieš. Prieš sprendimą. Prieš žodį. Prieš veiksmą. Prieš katastrofą. Prieš meilę. Prieš atsisveikinimą. Prieš pradžią. Paroda „PRIEŠ“ atsigręžia būtent į šią sunkiai apčiuopiamą laiko ir sąmonės zoną. Ji nėra pasakojimas apie įvykį. Veikiau tai tyrimas to, kas vyksta prieš įvykį – ten, kur dar nėra aiškios formos, tačiau jau egzistuoja įtampa, kryptis, galimybė ir nuojauta. Šios parodos kūriniai atsisako perteklinės vaizdinės retorikos. Jie veikia ekonomiškai, minimaliai ir universaliai. Čia nėra siekiama iliustruoti konkrečios istorijos ar pateikti uždarą interpretaciją. Priešingai – darbai konstruojami kaip atviros reikšmių struktūros, kuriose žiūrovas susiduria ne su atsakymu, bet su būsena. Minimalios formos, santūrūs ženklai ir vizualinė tyla tampa ne estetinio asketizmo demonstracija, o filosofine pozicija. Kuo mažiau vaizdo triukšmo, tuo ryškiau pasirodo pati laukimo substancija.
Ribos fenomenologija
„Prieš“ nėra tik laiko prieveiksmis. Filosofine prasme tai ribinė būsena. Fenomenologijos tradicijoje žmogaus sąmonė visada nukreipta į tai, kas artėja. Dabartis niekada nėra visiškai uždara; ją persmelkia lūkesčiai, baimės, viltys ir projekcijos. Todėl „prieš“ galima suprasti kaip ypatingą egzistencinį lauką, kuriame ateitis jau veikia dabartį, nors dar nėra tapusi faktu. Parodos kūriniai tyrinėja būtent šį paradoksą. Juose regime ne veiksmą, o jo galimybę. Ne rezultatą, o jo šešėlį. Ne atsakymą, o klausimo formavimąsi. Toks santykis su vaizdu kuria savitą estetinę įtampą. Žiūrovas nuolat atsiduria tarp atpažinimo ir neapibrėžtumo. Formos atrodo pažįstamos, tačiau jų reikšmė lieka atvira. Vaizdas tampa ne reprezentacija, o mąstymo įvykiu.
Tuštuma kaip aktyvi struktūra
Šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje dominuoja pertekliaus logika. Vaizdų gausa dažnai naikina jų poveikį. Todėl parodos „PRIEŠ“ pasirinkta minimalizmo strategija gali būti suvokiama kaip tam tikras pasipriešinimas vizualinei infliacijai. Čia tuštuma nėra trūkumas. Ji veikia kaip aktyvi struktūra. Panašiai kaip muzikoje tyla leidžia išgirsti garsą, taip ir šiuose darbuose nutylėjimas leidžia išryškėti minčiai. Erdvės tarp formų tampa tokios pat reikšmingos kaip ir pačios formos. Vaizdas veikia ne tuo, ką demonstruoja, o tuo, ką sulaiko. Šis sulaikymas ir yra „prieš“ estetika. Tai estetika, kurioje reikšmė ne pateikiama, bet atidedama. Ne užbaigiama, bet nuolat kuriama žiūrovo sąmonėje.
Interpretacijos atvirumas
Vienas svarbiausių parodos principų – interpretacijos laisvė. Kūriniai nesiekia diktuoti vienintelio skaitymo būdo. Jie sąmoningai palieka erdvės žiūrovo patirčiai, jo biografijai, kultūrinei atminčiai ir individualioms asociacijoms. Todėl „prieš“ kiekvienam atsiveria skirtingai. Vienam tai gali būti asmeninio apsisprendimo akimirka. Kitam – visuomeninių lūžių nuojauta. Trečiam – egzistencinis sustojimas tarp praeities ir ateities. Ši interpretacinė įvairovė nėra šalutinis efektas. Ji sudaro paties projekto esmę. Paroda nesiekia kalbėti už žiūrovą. Ji kviečia jį tapti aktyviu prasmės bendrakūrėju.
Performansas kaip perėjimo veiksmas
Parodos atidarymą lydintis performansas pratęsia ir išplečia ekspozicijoje plėtojamą konceptualią trajektoriją. Performansas čia suvokiamas ne kaip iliustracija ar komentaras paveikslams, bet kaip gyvas ribinės būsenos išgyvenimas. Tai veiksmas, vykstantis tarp „ne“ ir „jau“. Tarp potencialumo ir aktualumo. Tarp minties ir jos materializacijos. Skirtingai nei objektas, performansas egzistuoja tik savo vyksmo metu. Jis nuolat nyksta tuo pat metu, kai vyksta. Todėl performatyvus veiksmas tampa idealia „prieš“ būsenos metafora – nuolatine transformacija, kurios negalima sustabdyti ar galutinai užfiksuoti. Atidarymo rytą žiūrovai bus pakviesti ne tik stebėti, bet ir dalyvauti bendroje laukimo, dėmesio ir sąmoningo buvimo patirtyje.
Etika prieš veiksmą
Parodos „PRIEŠ“ aktualumas slypi ne vien estetiniame ar filosofiniame lygmenyje. Šiandienos pasaulyje, kuriame dominuoja greitis, reakcija ir momentinis atsakas, „prieš“ tampa ir etine kategorija:
Tai kvietimas sustoti prieš nusprendžiant.
Įsiklausyti prieš kalbant.
Pamatyti prieš vertinant.
Mąstyti prieš veikiant.
Tokioje perspektyvoje „prieš“ tampa ne pasyvumo ženklu, bet brandžios sąmonės forma. Tai tarpas, kuriame gimsta atsakomybė.
Atvira pradžia
Paroda „PRIEŠ“ nėra apie praeitį ir nėra apie ateitį. Ji kalba apie trapų slenkstį tarp jų. Apie akimirką, kai pasaulis dar gali pasukti įvairiomis kryptimis. Ekonomiška vaizdinė kalba, minimalistinės formos, subtili estetinė įtampa ir konceptualus tikslumas čia susijungia į vientisą refleksijos lauką. Žiūrovas kviečiamas ne vartoti vaizdą, bet jame apsigyventi, nes kartais svarbiausia yra ne tai, kas įvyko. Svarbiausia tai, kas vyksta prieš.
Apie menininką:
MENININKAS NR.1:
• daugiausia paveikslų muziejuose ir galerijose visame pasaulyje
• daugiausia sukurtų paveikslų pasaulyje
• pirmosios generatyvinio meno galerijos-muziejaus Pabaltijyje įkūrėjas
Tomas Lagūnavičius – Kaune, Lietuvoje, gyvenantis žymus multidisciplininis ir mišrios medijos menininkas, kurio kūryba aprėpia tiek vaizduojamąjį, tiek scenos meną. 2025 m. oficialiai pripažintas pasaulio rekordininku pagal sukurtų paveikslų skaičių (6 264 kūriniai) ir muziejuose bei viešose galerijose inventorizuotų darbų kiekį (5 522 kūriniai). Jo kūrybinis kelias prasidėjo 2013 m., kai pirmasis paveikslas pateko į Pietų Korėjos meno muziejų. Nuo tada menininkas nuolat kuria, dalyvauja tarptautinėse parodose, bienalėse ir aktyviai veikia meno pasaulyje. Per savo įspūdingą karjerą jis surengė daugiau nei 40 personalinių parodų ir virš 50 spektaklių, atskleisdamas savo įvairiapusius talentus bei dinamišką požiūrį į meną. Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir bienalėse, tokiose kaip prestižinė 13-oji Florencijos bienalė Italijoje (2021 m.) ir Žemės meno paroda „Balansas“ Vilniuje (2021 m.), pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Naujausi darbai buvo eksponuoti 15-oje kasmetinėje dailės parodoje „Abstraktai“ (JAV), kur menininkas pelnė 5-ąją vietą. Jis ne kartą tapo įvairių konkursų laureatu: jo kūriniai laimėjo 1-ąją ir 5-ąją vietas galerijos „The Spring Countdown Show“ konkurse Toronte (Kanada), 2-ąją vietą „Fusion Art“ konkurse „Gyvūnų karalystė“ Santa Fė (Naujoji Meksika), 3-ąją vietą virtualioje parodoje „Light of Love“ Pekine (Kinija), o parodoje „Abstracts“, kurią organizavo „J Mane Gallery“ (Naujasis Džersis, JAV), jam skirtas platinos apdovanojimas. Tomas Lagūnavičius pasirodė su performansu „Dead Soldier’s Dance“ „Crude Saturdays“ festivalyje Briuselyje (Belgija) ir „Contemporary Venice“ festivalyje Venecijoje (Italija).
Menininkas nuolat eksponuoja savo paveikslus įvairiose galerijose skirtingose šalyse: „Boomer“ galerijoje (Londonas, Anglija), „Artly Mix“ galerijoje (San Paulas, Brazilija), „Artio“ galerijoje (Torontas, Kanada), „Collect Art“ (CoA) galerijoje (Tbilisis, Sakartvelas) ir kt.
Tomas Lagūnavičius yra aktyvus daugelio meno asociacijų narys: Association for Visual Arts (AVA), International Network for Contemporary Performing Arts (IETM), Association of Performing Arts Professionals (APAP), International Association of Visual Artists (IAVA), National Association for the Visual Arts (NAVA), Stage Directors and Choreographers Society (SDC), Association for Latin American Art (ALAA), Visual Artists Association (VVA), and Visual Arts Network of South Africa (VANSA).