Ekspozicija veiks Nacionaliniame M. Putvinskio 55, Kaunas), nuo 2017 m. lapkričio 24 d.
Šis projektas, skirtas atgaivinti pozityvią, įkvepiančią istoriją, kuri pasakoja apie mūsų vienybę, sugebėjimą susitelkti ne tik karo, priešo ar nelaimės akivaizdoje. Tai – istorija apie ilgiausiai Lietuvoje trukusią labdaros akciją, apie prasmingą bendrą valstybės ir visuomenės darbą, kuriant didingą paminklą
istorijai ir kultūrai. Nusikeliame į 1930-uosius, kai šalis ruošėsi švęsti Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Ruošiantis iškilmėms, po ilgų diskusijų nuspręsta nešvaistyti lėšų „fejerverkams ir šampanui“, o sukurti paminklą, kuriuo naudotųsi ir ateities kartos. Taip gimė mintis pastatyti nacionalinį (Tautos) muziejų kompleksą ir pavadinti jį Vytauto Didžiojo vardu. Muziejai stovi ir šiandieną: tai – Vytauto Didžiojo kultūros ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – juos lanko šimtai tūkstančių lietuvių ir užsienio svečių. Misija įvykdyta sėkmingai.
1936 m. atidarius muziejų, po kelerių metų Vytauto Didžiojo komitetas, kuris organizavo šią akciją, panaikintas, kaip atlikęs savo darbą. Daugelis komiteto dokumentų, archyvinės ir fotomedžiagos liko dabartiniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Susipažinus su ja, kilo idėja, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, prisiminti šį analogų neturintį Lietuvos įvykį. Tai – puiki istorijos pamoka, kuri rodo, kad, pasitelkus pačias įvairiausias, išradingiausias komunikacijos, rinkodaros, kartais ir propagandos priemones, galima įgyvendinti didelius, reikšmingus šaliai projektus. Lietuviai čia ir užjūryje suaukojo daugiau nei milijoną litų, kad būtų pastatytas šis didingas paminklas-muziejus. Valstybė prisidėjo beveik tiek. Tai – istorija apie jus ir mus, apie mūsų senelius ir prosenelius. Mes išsaugojome įrašus apie aukojusiuosius šiam pastatui. Tarp jų – žymūs vardai: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Neris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų ir įmonės, kurios egzistuoja ir šiandien: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“… Tačiau tarp 2064 pavardžių, kurios įrašytos muziejuje išsaugotuose dokumentuose, yra daugybė, kurios tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl mūsų tikslas yra pažadinti jūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Čia bus galima paieškoti savo šeimos, giminės pavardžių, ir radus pasidalinti bent trumpa aukotojo istorija, nuotrauka. Turime išsaugoję unikalius miestų ir miestelių, kurie nepaprastai išradingai minėjo Vytauto Didžiojo metus, vaizdus. Galėsite pasidomėti, kaip atrodė jūsų gimtasis miestas, kaip jis pasikeitė. Junkimės, skleiskim idėją, dalinkimės. Pamėgę šį puslapį sužinosite daug įdomių istorinių faktų, rasite daug gražių vaizdų, sužinosite kokie renginiai vyks po „Labdariai.LT“ vėliava.
