Neogotikos stiliaus Paliesiaus dvaras bei pirmieji jo savininkai Tyzenhauzai mena dar XVII a. pr., dvarvietę sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynas, arklidės, ledainė, tvartai ir pirtis, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Krašto ūkinis bei kultūrinis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Paliesiaus dvaru. Nuo 1736 metų Paliesiaus dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų
Kublickių šeimai, kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais. Kublickiai Paliesiaus dvaro neteko po XIX a. sukilimų, tuomet dvaro šeimininkai keitėsi, dalis dvaro žemių buvo padalintos į sklypus bei parduotos valstiečiams. 1921 m. Romualdas Bržezinskis tapo dvaro savininku, tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą šiai Lietuvos daliai patekus į Baltarusijos teritoriją dvaras buvo nacionalizuotas, o karui pasibaigus dvaro pastatus perėmė kolūkis. Taip turtas buvo išgrobstytas, o dvarui priklausę pastatai apgriauti. Įstabu tai, kad 1956 m. dvaro rūmai nors ir prastos būklės, bet dar stovėjo – rūmų baigtį nulėmė vietiniai gyventojai, plyta po plytos išnešioję rūmų pastato sienas. Pradėjus dvaro rekonstrukcijos darbus, vienas pagrindinių tikslų buvo sveikatos gerinimo ir kompleksinio turizmo paslaugų sukūrimas. Įgyvendinant projektą buvusiame dvaro prievaizdo name įkurtas nedidelis, tačiau dvaro vardo vertas viešbutis. Kiekvieno kambario interjeras kurtas derinant senuosius akcentus, šiuolaikinius patogumus bei natūralumu dvelkiančią kokybę. Dvaro teritorijoje išlikusių pamatų vietoje atkurtame ūkiniame pastate įrengta viešbučio kepyklėlė, senoviško tipo beržinėmis malkomis kūrenamoje duonkepėje pagal autentiškus kulinarinio paveldo receptus kepama Paliesiaus dvaro duona bei saldieji kepiniai. Naujam gyvenimui prikelta dviejų aukštų dvaro ledainė, atkurti pasivaikščiojimo takai bei iš lauko riedulių be rišamųjų medžiagų suformuota akmeninė tvora, atraminės sienelės. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis – terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika. Šalia prižiūrėtojo namo buvę pasagos formos tvarto mūro fragmentai restauruoti ir apgaubti didžiule stiklo ir metalo konstrukcija. Klijuoto medžio kolonų ir gegnių konstrukcija laiko žalios augalinės dangos stogą, kuris susilieja su pelkės augmenija. Ši vieta originali ir neįtikėtinai jauki: mūro sienos dalina 500 kv. m. „Pasagos“ erdvę į kelias mažesnes „sales“, tačiau erdvės vienovės pojūtis išlieka. Ši erdvė tinka įvairiausiems renginiams: konferencijoms, koncertams, parodoms, kadangi salės aprūpintos modernia įranga. Paliesiaus dvare aktyvią veiklą vykdo Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika. Klinika siūlo individualius sprendimus pacientams, besiskundžiantiems širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimais, nugaros, raumenų ar sąnarių skausmais, turintiems viršsvorį ar patiriantiems pastovų stresą ar jaučiantiems chronišką nuovargį. Savaitgalinių, savaitinių arba dviejų savaičių programų metu pacientams taikoma tikslinio krūvio metodika, prižiūrint sveikatinamojo fizinio aktyvumo (SFA) specialistams. birželio mėnesio pradedamos vykdyti sveikatinimo programos, skirtos streso ir svorio mažinimui. Paliesiaus dvaras kviečia ir skatina lankytojus prisiminti judėjimo džiaugsmą − pasimėgauti pasivažinėjimu dviračiais, leistis į žygį su šiaurietiško ėjimo lazdomis, pasiirstyti valtimi. Dvaro parke galima ne tik mėgautis ramybe, bet ir aktyviai mankštintis. Šalia dvaro plytinčiame miške įrengtos įvairių atstumų trasos, gali būti rengiamos dieninės arba naktinės orientavimosi varžybos – tai puiki pramoga tiek draugų ratui, tiek verslo grupei ar partneriams. Kita svarbi dvaro veikla − įvairių kultūrinių ir šviečiamojo pobūdžio renginių organizavimas. Jau kelis metus iš eilės tęsiama atvirų durų dienos tradicija, kuomet į dvarą kviečiami atvykti Ignalinos ir aplinkinių rajonų mokiniai ir suaugusieji į klasikinės muzikos koncertus. „Pasagoje“ jau kelis kartus organizuotų koncertų metu dvare skambėjo Antonijaus Vivaldžio, Luidžio Bokerini ir Johano Sebastijano Bacho kūriniai.
