29/08/2026
Šiandien atsisveikiname su režisiere Regina Steponavičiūte.
Dalijamės Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorių, dirbusių kartu su Regina Steponavičiūte, prisiminimais ir padėkos žodžiais. Tai asmeniški liudijimai apie režisierę, kolegę ir žmogų, palikusį ryškų pėdsaką ne tik teatro istorijoje, bet ir daugelio širdyse.
--
Režisiere, ačiū už visą kartu praleistą laiką teatre. Už mano sceninę kelionę, prasidėjusią nuo „Žydrosios paukštės“ ir nusidriekusią iki „Viešbučio šeimininkės“. Ačiū už mus visus praturtinusias keliones su Jūsų spektakliais po Lietuvą ir užsienį.
Tegu Jums skirtas žiūrovų paminklas – guoba, pasodinta po spektaklio „Meilė po guobomis“, – žaliuoja dar ilgai, primindamas apie Jus ir mus visus.
✒️Juozas Bindokas
Trys savo laikmečio Lietuvos teatro tvirtovės - Irena Bučienė, Dalia Tamulevičiūtė ir Regina Steponavičiūtė.
Reginai esu dėkinga už labai daug. Už bendrystę teatre ir už jo sienų. Už požiūrį į profesiją, kuris įkvėpė, už darbštumo ir reiklumo pavyzdį. Už ilgametes pažintis, užsimezgusias repeticijose ir teatro renginiuose. Už vaidmenis, už Marlen Dietrich ir Alisos dainas spektakliuose „Su meile – Marlen Dietrich“ ir „Alisa stebuklų šalyje“. Ačiū už visa tai.
P.S. Asmeniniuose pokalbiuose vis padėkodavau už laiku ,,nutarkuotą subinę".
✒️Nomeda Bėčiūtė
Regina Steponavičiūtė buvo režisierė, kuri mane, tarsi lauko akmenėlį, atrado ir kantriai, nuosekliai šlifavo. Ji suteikė man galimybę ieškoti ir sukurti Severijos vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“. Kartu su manimi ji kantriai keliavo kūrybinių ieškojimų keliu – po raistus ir pievas, kol padėjo subręsti kaip aktorei ir atvėrė duris kitiems vaidmenims savo spektakliuose.
Esu be galo dėkinga, kad patikėjo manimi. Šiandien galiu nusilenkti ir iš visos širdies pasakyti: Regina, Jūs buvote mano Režisierė...
Nuoširdi užuojauta šeimai ir artimiesiems. Tegul ši jautri siela ilsisi tyruose.
✒️Su didžiausia pagarba – Rasuolė Laurinaitytė.
Sėdėjau prie apdulkėjusių vaizdo ir garso įrašų diskų, valiau nuo jų dulkes. Iš kito kambario išgirdau savuosius šaukiant:
- Tavo draugės nebėra.
Nesupratau. Kokios?
- Reginos... Režisierės...
Toliau ilga pauzė...
Pradedu valyti dulkes nuo eilinio disko. Perskaitau užrašą: - „Fariatjevo fantazijos“. Ir aktoriaus Andrejaus Mironovo nuotrauka... Tada prisiminiau. Tai buvo vienas pirmųjų spektaklių, kuriame vaidinau Šiaulių dramos teatre, kartu su Olita Dautartaite. Jį režisavo Regina Steponavičiūtė.
Ačiū Jai už tai, kad būtent nuo šio ir kitų jos spektaklių prasidėjo mano kelionė Šiaulių dramos teatre – kelionė, su daugybe kitokių ir kitokiausių personažų, besitęsianti iki šiandienos...
Niekad nepamiršiu Pavelo iš „Solo bokšto laikrodžiui“, Menachem Mendelio iš „Tevje pienininko“, Prokopo iš „Suaugusi jauno žmogaus duktė“, Filo Hogeno iš „Mėnulis likimo posūniams“ ir t.t. ir t.t. O kur dar spektakliai vaikams ir Naujųjų Metų proginiai.
Ačiū Jai už tai...
✒️Saulius Eduardas Pauliukonis
Mūsų kūrybiniai keliai su režisiere Regina Steponavičiūte susisiejo tik dukart - įvedime į Rūtos Žarėnienės vaidmenį Sauliaus Šaltenio spektaklyje „Kaip užmušti Jasoną“ ir kuriant Patriciją Holman spektaklyje „Trys draugai“ pagal Ericho Marios Remarque'o romaną. Keista, bet jausmas toks, lyg būčiau dirbus su Ja labai daug…
Turbūt režisierės tikėjimas aktoriumi, pasitikėjimas juo, kūrybinis preciziškumas ir jautrumas taip giliai įsirėžė atmintin, kad tapo svarbia mano teatrinės kelionės dalimi. Atsimenu ne tik režisierės reiklumą repeticijose, spektaklių stebėjimą ir pastabas, bet ir mūsų pokalbius apie perskaitytas knygas, pamatytus naujus filmus ar spektaklius.
Tuos pokalbius dar kurį laiką tęsėme ir Jai nebedirbant teatre. Susiskambindavome, ir vis stebėdavausi, kiek daug Ji spėdavo pamatyti net skaudant kojoms, kaip giliai ir valingai domėjosi kultūriniu gyvenimu.
Branginu šį mūsų ryšį. Ir esu dėkinga režisierei Reginai Steponavičiūtei – žmogui, išsaugojusiam tikėjimą teatru ir žmogiškumu teatre.
Šviesos Jos sielai…
✒️Monika Šaltytė