31/05/2020
Tarnui Dievo ir tautos
Šventos atminties kun. A.Mackevičiui
O Lietuva, o mūsų nukankinta sese,
Nuo skausmo lyra tylinti auksine.
Šviesusis Nemunas – bedugnė ašarinė,
O žemė – kapas, kurs be galo tęsias.
Miškai liūdnai, bet ir džiaugsmingai ošia,
Į mūsų stovyklas nešą naujienas:
Link saulės! Jau pavasarėja dienos!
Tik vis daugiau aukų ir skausmo ruošia!
Laukiniai, atsiųsti žudyt ir degint
Raudoni nuo mūs kraujo tartum šmėklos.
Bet dvasios tos nesugebės išderint
Ir nesutramdys riteriškos sėklos.
O kaipgi, griuvenas ir pelenus apsėdę
Puotaus tie budeliai šėtono vardo...
O kaipgi, paskutinį kraują mūs išėdę,
Sukniedys apkaustus iš paskutinio kardo...
Nebus kitaip – žygiuos brolijoj
Dvi tautos mūsų iš kartos į kartą;
Šiandiẽn! Apsikabinimai vergijoj...
Tik paskutinis amen bus ištartas.
Nors smūgis į krūtinės gelmę naujas
Nuo slėnių Vilijos skausmais pargrįžta,
Užsidegimo neatšaldys, kraujas
Prikelt ne vieną kerštą pasiryžta.
Vedly lietuvi! Vedinas į šviesą,
Kuria šventųjų veidus Dievas sėjo,
Nes su kardu ir meilės kryžium ėjo
Tauta ir laisvėn delnus tiesė.
Tau kartuvės – tai kryžius antras!
Kur šventas Meistras iškvėpė gyvãtą.
Štai kilpoje mirties - Jo tarnas
Už tiesą – laisvę – ir tautos sveikatą!
1864 m. sausio 10 d.
Istorijos svarbu nepamiršti.
Minint 157 metus po 1863-64 metų sukilimo, svarbu prisiminti didvyrius, narsiai kovojusius prieš Rusijos imperijos priespaudą.
Vienam iš jų, Antanui Mackevičiui, šis pasakojimas ir skirtas.
Gimęs 1828 m. Morkiuose, mažažemių bajorų šeimoje, Antanas Mackevičius pėsčiomis nuėjo iki Kijevo studijuoti šv. Vladimiro universitete. 1848 m. paveiktas revoliucijos Europoje ėmė mąstyti, kaip palengvinti valstiečių dalią bei išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Paberžės bažnyčioje būsimas sukilimo vadas pristatė sukilėlių manifestą, ragindamas valstiečius pasipriešinti. Neilgai trukus, kunigas surinko medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotą valstiečių būrį, dalyvavusį nelygių jėgų kovose su priešų kariais.
Gruodžio 17 d. sukilimo vadas buvo sulaikytas caro armijos. Didvyriškai atsisakius įduoti sukilimo vadus, Antanui Mackevičiui paskirta bausmė gyvenimą atimant kartuvėse. Nuosprendis įvykdytas Kaune, 1863 m. Gruodžio 28 d.
Tokia liūdna, šviesaus atminimo kun. Antano Mackevičiaus, gyvenimo pabaiga.
-----------------------------------------------------------
Į Lietuvą neseniai sugrąžintas popieriaus lapelis, kuriame minima didingo kunigo pavardė, atskleidė nuostabų, meilės tėvynei skilidiną eilėraštį, parašytą nežinomo poeto, praėjus dvylikai dienų po Antano Mackevičiaus mirties.
Eilėraštis įprasmina to meto kovą ir poelgius žmonių, kurie pasiaukojo idant laisvės, teisybės ir tėvynės.
Už išverstą tekstą bei eilėraščio stilizavimą padėka skiriama poetui, gydytojui Laurynui Rimševičiui.