Režisieriaus Artūro Areimos teatro taškas
www.areimosteatras.lt
Pagrindiniai projektų rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Kultūros ministerija Mūsų kuriamas teatras turi pažeisti nusistovėjusią tipinio teatro laikyseną, griauti stereotipus, bėgti nuo žinomų ir nežinomų teatrinių klišių, atitraukti nuo žinojimo. Veržtis su teatru „į gyvenimą“ (sociumą), teatras
vyktų ne tik teatrinėse erdvėse „juodose dėžutėse“, bet gyvenimiškoje aplinkoje, pvz.: laiptinėse, kapinėse, muziejuose ir t.t. Spektakliai turėtų būti lengvi, laisvi, ironiški. Sceninio veiksmo izoliacija nuolatos naikinama. Spektaklis turi priminti eskizą, o ne užbaigtą paveikslą, kad žiūrovas turėtų galimybę pajausti savo buvimą, laisvai mąstyti, atsisakyti prievartinio spaudimo. Bus siekiama nuosekliai mažinti įtampą, kad žiūrovas dar labiau koncentruotųsi į aktorių buvimą scenoje ir jų fizinius veiksmus, konceptualias nuorodas, o ne į tariamą, apsimestinę, teatrinių klišių primestą vaidybą. Šio teatro žiūrovas neturėtų iškarto perdirbti to, ką pamatė, o kaupti įspūdžius ir išlaikyti laisvai sklandantį dėmesį. Mums svarbu, kad vykstantį spektaklį ar sceninį veiksmą matytų, ne tik tikslinis žiūrovas (kuris įsigijo bilietą), bet ir, pakliuvęs į teatrinio veiksmo spąstus, atsitiktinis praeivis, kuris net nenutuokia apie teatrą ar šį vykstantį vyksmą.
