30/04/2026
Ar žinai, kad šiandien magiškiausia diena metuose?
🔥🌿 Naktis iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją vadinama Valpurgijos naktimi – tai sena europietiška šventė, kurioje susipina pavasario sutikimo, apsivalymo, magijos ir raganų simbolika. Diena savo pavadinimą gavo dėka vienuolės Walpurgos, gyvenusios apie 710–779 m. Ji buvo anglosaksų kilmės vienuolė, gyvenusi Vokietijoje, pagarsėjusi dėl savo išminties, gydymo galių ir gilaus tikėjimo. Sakoma, kad ji buvo viena pirmųjų moterų Vokietijoje parašiusi knygą. Po savo mirties, gegužės 1-ąją ji paskelbta šventąja, tai sutapo su pavasario šventėmis, todėl ilgainiui naktis iš balandžio 30 į gegužės 1-ąją tapo savotiška jungtimi tarp pagoniškojo ir krikščioniškojo pasaulio, tarp žemiškos ir dieviškos sferos. Valpurga tapo moterų išminties, šventumo ir galių globėja ir įkvėpėja, todėl ilgainiui ši diena tapo vadinama raganų naktimi. Deginami laužai kaip apsaugos, viso seno sunaikinimo ir atgimimo simbolis. Buvo sakoma, kad tai ir raganų susibūrimo naktis. Harco kalnuose, Vokietijoje tikėta, kad naktį raganos renkasi ant Brokeno kalno, skrenda ant šluotų, atlieka magiškus ritualus, buria metų ateitį. Panašiomis legendomis apipintas ir lietuviškasis Šatrijos (šatrų-šluotų) kalnas. Sakoma, kad tos raganos kurios nesuspėjo iki aušros nuo kalno nuskristi tapo ten esančiais medžiais ir akmenimis 🗿🌳
🔥🌿 Keltai šią dieną švenčia Beltane šventę, vieną iš keturių didžiųjų keltų metų rato švenčių (Imbolc, Beltane, Lughnasadh ir Samhain) žyminčių vasaros pradžią. Tai simbolinis šviesos sugrįžimas, kai žemė atsibunda, deivės pabunda, o gyvybė įgauna jėgą.Ši diena tarsi priešingybė Samhain nakčiai – tai gyvybės, ne mirties, šventė. Beltane reiškia ugningą vaisingumo, gyvybės ir meilės šventę. Šventės pavadinimas kilęs iš senos airių frazės „Bel“ (šviesos dievas) ir „tene“ (ugnis) – tai „Belo ugnis“. Ji švenčiama kaip šviesos ir žemės sąjunga, gamtos pabudimo kulminacija, laikas meilei, derliui, susiliejimui tarp dangaus ir žemės.
⚡️🌿 Tokia pati simbolika ir baltiškosios Jorės šventės, kurią šventė mūsų protėviai. Tai žalumos ir žemės atbudimo šventė, kai po pirmos nuaidėjusios perkūnijos Perkūnas ir vėl apvaisina žemę, užkraudamas ją savo kosmine galybe ir pažadina joje gyvybė, pasireiškiančią pirmuoju žolės sužaliavimu, medžių sprogimu, žemės atgimimu ir gyvybės grįžimu. Tai viena seniausių mūsų protėvių apeiginių švenčių, kuri buvo švenčiama balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, tačiau krikščioniškoje epochoje prijungta prie Šv. Jurgio dienos, jurginių - balandžio 23 d. JORUS - tai tas kas pavasario žalios spalvos, gyvas, šviežias, veržlus.
🌟🪷 Tačiau šiais metais šios dienos energija dar stipresnė ir galingesnė, nes sutampa su Akšaja Trytija (sanskritiškai: Akṣaya Tritīyā) – tai nenugalimoji diena! Viena palankiausių ir švenčiausių dienų Indijos tradicijoje, ypač vedinėje kultūroje. Šios šventės data kinta pagal mėnulio kalendorių, todėl gan retas atvejis, kad ji sutaptų su anksčiau išvardintomis šventėmis. Pagal Vedų astrologiją sakoma, kad, bet kokia pradėta veikla, paaukota intencija ar pasodinta sėkla šią dieną – auga neišsenkančiai. Tai kas pasakoma ar pažadama šią dieną, laikoma šventu įsipareigojimu.
Todėl šiandien tiesiog tobulas metas:
⚡️ Transformuotis. Atsisakyti visko kas nebetarnauja, paseno. Apsivalyti namus ir sielą, paprašyti ugnies stichijos pagalbos tam
⚡️ Išsikelti naujus tikslus, pradėti naujus darbus, pasėti sėklas ateičiai
⚡️ Aukoti ir padėti kitiems
⚡️ Pasikrauti jorios gamtos galios ir stiprybės
⚡️ Atlikti dvasines praktikas ar tiesiog susijungti su gamta ir jos stichijomis
